„Neturiu abejonių, kad mano taikos planas veikia. – sakė prezidentas, Kijeve pristatydamas „Strategiją 2020“.
„Neturiu abejonių, kad pagrindinė, pati pavojingiausia karo dalis jau yra praeityje, ukrainiečių karių didvyriškumo dėka“, - pridūrė jis.
Ukrainos lyderis prašo TVF ir Vakarų daugiau finansinės paramos
Ukrainos prezidentas Petro Porošenka ketvirtadienį paprašė Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Vakarų pagalbos nacionalinei valiutai grivinai stabilizuotią.
Nuo metų pradžios, prasidėjus konfliktui su prorusiškais separatistais šalies rytuose, grivinos vertė, lyginant su doleriu, smuko 40 procentų.
Kalbėdamas spaudos konferencijoje Kijeve P.Porošenkas sakė, kad darys viską, ką gali, kad apsaugotų griviną nuo išpuolių ir „spekuliacinių“ operacijų.
Tačiau, pasak jo, dabartinė 17 mlrd. JAV dolerių TVF paskolos programa turės būti peržiūrėta dėl karo rytuose.
Ukraina taip pat paprašė vieno milijardo eurų papildomos makrofinansinės pagalbos iš Europos Sąjungos ir dar vieno milijardo dolerių finansinių garantijų iš JAV, pranešė jis.
Ukrainos prezidentas Porošenka sako nepripažinsiantis separatistų ketinamų lapkritį surengti rinkimų rezultatų
Ukraina ir visas pasaulis nepripažins vietos rinkimų, kuriuos po mėnesio planuoja surengti prorusiški separatistai vadinamojoje Donecko liaudies respublikoje, ketvirtadienį pareiškė Ukrainos prezidentas Petro Porošenka, išreikšdamas viltį, kad Maskva taip pat jų nepripažins.
Ukraina siūlo gruodį surengti vietos rinkimus kai kuriose rytinės Ukrainos teritorijose, kuriose separatistai vienašališkai paskelbė „liaudies respublikas“, o sukilėliai sako, kad nori rinkimus rengti lapkričio pradžioje ir nenori, kad Kijevas į juos kaip nors kištųsi.
P.Porošenka kalbėdamas apie sukilėlių rinkimų planus spaudos konferencijoje pareiškė, kad jų nepripažins nei Ukraina, nei visas pasaulis.
„Bet kokie kiti rinkimai, kuriuos rengs vienašališkai pasiskelbusios... organizacijos, paskirtos datos, kurios neatitiks Ukrainos įstatymų, be stebėtojų, pažeidžiant Ukrainos piliečių rinkimų teises, nebus pripažinti nei Ukrainos, nei viso pasaulio, nei, tikiuosi, Rusijos“, – sakė jis spaudos konferencijoje Kijeve.
Anksčiau Donecko liaudies respublikos vadovybė paskelbė, kad gruodžio 7 dieną neplanuoja rinkimų į vietos valdžios institucijas.
„Mūsų rinkimai vyks lapkričio 2 dieną. Jokių kitų rinkimų rengti neplanuojame“, – sakė Donecko „liaudies respublikos“ pirmasis vicepremjeras Andrejus Purginas.
Tuo tarpu P.Porošenka taip pat išreiškė viltį, kad neeiliniai vietos rinkimai atskiruose Donecko ir Luhansko sričių rajonuose įvyks šių metų gruodžio 7 dieną.
„Galime kelti klausimą ne kaip (praeis rinkimai), o kada. Labai tikiuosi, kad gruodžio 7 dienos data nebus perkelta“, – sakė P.Porošenka.
Ukrainos prezidentas Porošenko sako, kad Maskva jam negrasino
Ukrainos prezidentas Petro Porošenka, kurio šalį krečia konfliktas su prorusiškai separatistais rytiniame regione, ketvirtadienį pareiškė, kad per derybas su Rusija nesulaukė jokių grasinimų.
„Aš nieko nebijau ir niekada nieko nebijojau. Papildomų jėgų man teikia tai, jog atstovauju didžiai valstybei, kurios liaudis labai galinga ir tvirta“, – sakė šalies vadovas Kijeve surengtoje spaudos konferencijoje, kurioje pristatė šalies politinę viziją laikotarpiui iki 2020 metų.
„Negalėčiau nė įsivaizduoti, kad per derybas man kas nors kažkuo grasintų. Tai absoliučiai neįmanoma. Ir mano reakcija būtų nedelsiama“, - pridūrė jis.
ES durys Ukrainai atviros, bet Ukraina į jas pasibels išauklėtai, sako Porošenka
Ukrainos prezidentas Petro Porošenka sako, kad Europos Sąjungos (ES) durys jo šaliai tebėra atidarytos ir valstybė sieks visateisės narystės Bendrijoje.
„ES durys mums atidarytos, esu tuo visiškai tikras. Balsas dėl Europos atidarytų durų skamba vis garsiau ir garsiau“, – sakė prezidentas, ketvirtadienį Kijeve pristatydamas reformų programą „Strategija 2020“.
Jis priminė naują Europos Parlamento sprendimą dėl Ukrainos narystės ES perspektyvos ir sinchronizuotą Asociacijos sutarties ratifikavimą Europos Parlamente ir Ukrainos Aukščiausiojoje Radoje.
„Esu tikras, jog šie įvykiai Kijeve ir Briuselyje suteikė mums tvirtą viltį, įsitikinimą tuo, kad mes sugebėsime artimiausiu metu gauti narystės ES perspektyvą. Turime visas teises į tas duris pasibelsti. Išauklėti žmonės beldžiasi, net jei durys be užrakto, ir be kvietimo neužeina“, – sakė P.Porošenka.
Tuo pačiu jis pažymėjo, jog neigiamas dalykas yra faktas, kad „mūsų revoliucija laimėjo keliais šimtmečiais pavėluotai“.
„Ir mes turime tik kelerius metus, kad įveiktume kritinį atsilikimą, ir esu įsitikinęs, kad mus tai reikia ne nueiti, o nubėgti ir nuskristi“, – pridūrė jis.
Ukrainos prezidentas pristatė svarbiausias planuojamų reformų kryptis
Ukrainos prezidentas Petro Porošenka ketvirtadienį išreiškė viltį, kad per ateinantį mėnesį vyksiančius parlamento rinkimus susiformuos reformoms palanki dauguma, kuri galės vykdyti ambicingą programą, siekiant padaryti šalį Europai patrauklesne partija.
Jis nurodė, kad bus aštuonios prioritetinės reformų kryptys.
„Išskyriau aštuonias prioritetines sritis, kuriose pokyčiai spręs pačias opiausias problemas arba sukurs institucines sąlygas vykdyti kitas reformas, - sakė P.Porošenka. - Mūsų prioritetai: antikorupcinė reforma, valdžios ir biurokratinio aparato atnaujinimas; teismų reforma; teisėsaugos organų reforma; decentralizacija ir valstybės valdymo reforma; mokesčių reforma; dereguliacija ir verslumo skatinimas; saugumo ir gynybos sistemos reforma. Tai aktualiausia.“
P.Porošenka pažymėjo, jog prie minėtų pirmaeilių reformų jis prideda dvi specialiąsias programas - "energetinę nepriklausomybę ir tolesnį Ukrainos populiarumo didinimą pasaulyje".
Prezidentas sakė, kad iš išvardytų reformų svarbiausiais laiko planuojamus pokyčius teismų sistemoje.
„Mūsų ambicingų reformų tikslas yra pasiekti Europos gyvenimo standartų ir 2020 metais pateikti prašymą dėl Europos Sąjungos nartystės“, - pažymėjo jis.
„Alternatyva būtų likti vieniems su Rusija“, - sakė jis.
P. Porošenka žada didelio masto reformas ir „per šešerius metus prašytis narystės ES“
Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pareiškė ketvirtadienį pateiksiantis didelio masto socialinių ir ekonomikos reformų planą, kuris leistų šaliai per ateinančius šešerius metus prašyti narystės Europos Sąjungoje (ES).
Ukrainos parlamentas rugsėjo 16 dieną ratifikavo istorinę asociacijos su ES sutartį, nors jos dalies, reglamentuojančios prekybos ryšius, įgyvendinimas buvo atidėtas iki 2016 metų sausio, siekiant nuraminti Rusiją, kuri teigia, kad tas susitarimas bus žalingas jos rinkoms.
P.Porošenka, sakydamas kalbą šalies teisėtvarkos pareigūnams, taip pat pažymėjo, kad pastarosios paros suvestinėje apie padėtį konflikte su prorusiškais separatistais rytų Ukrainoje nebuvo informacijos apie žuvusius ir sužeistuosius – pirmąkart per daugelį mėnesių. Prezidentas pabrėžė, kad rugsėjo 5 dieną pasiektas paliaubų susitarimas „pagaliau pradėjo veikti“.
„Pristatysiu savo viziją dėl Ukrainos plėtros, mūsų strategijos laikotarpiui iki 2020 metų“, – nurodė P.Porošenka, turėdamas omenyje vėliau ketvirtadienį vyksiančią spaudos konferenciją.
„Joje (strategijoje) numatomos 60 atskirų reformų ir specialiųjų programų, kurios paruoš Ukrainą prašymo dėl narystės Europos Sąjungoje pateikimo per ateinančius šešerius metus“, – pridūrė jis.
P.Porošenka stengiasi išlaikyti savo karo krečiamą šalį eurointegracijos kelyje, nors tam įnirtingai priešinasi Rusija, kuri, kaip tvirtina Kijevas bei jo sąjungininkai Vakaruose, siuntė ginklus ir teikė kitokią pagalbą separatistams rytų Ukrainoje, kurioje dauguma gyventojų yra rusakalbiai. Tas konfliktas pareikalavo jau per 3 tūkst. žmonių gyvybių.
Rusija taip pat griežtai priešinasi apie 46 mln. gyventojų turinčios Ukrainos planams kada nors tapti NATO nare. Tiek 28 nares turinti ES, tiek Vakarų šalių karinis aljansas sakė neplanuojantys pasiūlyti narystės Kijevui.
Ukraina sutiko sudaryti paliaubas su separatistais po skaudžių vyriausybės pajėgų pralaimėjimų, kuriuos, anot Kijevo, nulėmė tiesioginis Rusijos pajėgų įsikišimas sukilėlių pusėje. Tačiau Maskva neigia siunčianti savo pajėgas į Ukrainą arba apginkluojanti sukilėlius, nors Kijevas ir Vakarai tvirtina turintys nepaneigiamų įrodymų.
Ukrainos ir užsienio analitikai sako, kad Kijevui būtina imtis didelio masto ir veiksmingų politinių bei ekonominių reformų, kad būtų galima likviduoti daugelį metų trukusio neveiksmingo ir korumpuoto valdymo padarinius ir priartėti prie potencialios ES narystės.
Daugelio nuomone, netinkama valdžios praktika kulminaciją pasiekė vadovaujant P.Porošenkos pirmtakui Viktorui Janukovyčiui, kurį palaikė Kremlius.
Kai V.Janukovyčius vasarį pabėgo į Rusiją po masinių gatvių protestų Kijeve, Maskva pareiškė, kad šalyje buvo įvykdytas provakarietiškų jėgų perversmas. Netrukus po to Rusija aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį, o vėliau ėmėsi remti ginkluotus separatistus Ukrainos rytiniame sunkiosios pramonės regione, siekiančius nepriklausomybės nuo Kijevo.
Ši įvykių grandinė išprovokavo didžiausią krizė Rusijos ir Vakarų šalių santykiuose nuo Šaltojo karo pabaigos. JAV ir ES paskelbė Rusijai griežtas ekonomines sankcijas, o Maskva ėmėsi atsakomųjų priemonių.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
