Praėjusią savaitę Vladimiras Putinas susitiko su grupe pasirinktų Kremliaus organizuotos konferencijos delegatų. Konferencija vadinosi „Laiko diktuojami poreikiai dėstant moderniąją istoriją ir socialinius mokslus“. Putinas sakė delegatams: „Daugelis mokyklinių knygų yra parašytos autorių, kurie dirba tam, jog gautų finansavimą iš užsienio. Jie šoka tokią polką, kokią apmoka užsakovai. Jūs suprantate? Šios knygos, kaip tenka apgailestauti, patenka į mokyklas ir universitetus”.
Putinas pareikalavo naujų istorinių knygų, kurios „priverstų piliečius, ypač jaunimą, didžiuotis savo šalimi“ ir pridūrė, jog „neturi būti leidžiama nei viena, kuri skiepytų mums kaltės jausmą“.
Putinas pažadėjo, jog valstybė finansuos naujų vadovėlių autorius, kurie bus pasiruošę rašyti tinkamai. Tęsdamas pastaruoju metu įprastą sau praktiką, jis nepamiršo užsipulti Jungtinių Amerikos Valstijų. „Taip, mes turėjome baisių puslapių Rusijos istorijoje“,– sakė jis.– „Kalbėkime apie 1937-ųjų įvykius ir neleiskime sau jų pamiršti. Tačiau reikia pasakyti, jog kitose šalyse buvo dar blogiau“. Toliau Putinas pareiškė, jog Vašingtono sprendimas panaudoti branduolinį ginklą prieš Japoniją II-ojo pasaulinio karo pabaigoje buvo baisesnis už Stalino politines represijas ir masines žudynes. Putinas taip pat kritikavo bombardavimo kampaniją naudojant preparatą „Agent Orange“ Vietnamo karo laikais (www.kremlin.ru, birželio 21).
Mokytojų delegacija pareigingai palaikė Putino patriotinius šūkius. Aukštosios ekonomikos mokyklos politinių mokslų katedros vadovas Leonidas Poliakovas, kuris taip pat yra ir naujo, oficialiai pripažinto vadovėlio autorius, sakė, jog jo kolegos jau ėmėsi kurti „nacionalinę patriotinę ideologiją“. Jos principai padėsią mokytojams „civiliniame-patriotiniame studentų lavinime“, kuris būsiąs „tradicinio karinio-patriotinio lavinimo“ dalimi.
Poliakovas pareiškė, jog Rusija nepralaimėjo šaltojo karo, o „savanoriškai nusiginklavo“ ir importavo „abejotiną, abstrakčią universalių vertybių ideologiją, paremtą tokiais žodžiais kaip: „laisvė“, „demokratija“, „rinka“, „žmogaus teisės“ ir „pilietinė visuomenė“. Pasak Putino, ši ideologija sukėlė „sumaištį“ Rusijos žmonių galvose ir visuomenėje, kurią reikia baigti. Vėliau, birželio 24d., kalbėdamas Rusijos pirmojo kanalo pokalbių laidoje, Poliakovas pareiškė, jog Rusijos pajėgų invazija į Afganistaną 1979 m. nebuvo nei nusikaltimas, nei klaida, o teisingas, Kremliaus kruopščiai suplanuotas šaltojo karo žingsnis ginant Rusijos interesus.
Poliakovas 1973-iais metais baigė universitetines marksistinio lenininio mokslo studijas ir tapo profesionaliu marksistinės filosofijos dėstytoju. Dviem metais vėliau baigęs universitetą V. Putinas tapo KGB šnipu. Poliakovas Putinui sakė esąs labai laimingas, kad jam patikėta rašyti naująjį vadovėlį, džiaugėsi, kad jo gyvenimo įgūdžiai, patirtis ir išsilavinimas vėl vertinami ir reikalingi, o socialinis mokslas vėl grįžta į mokymo programas.
Maskvoje sovietų laikais buvo sakoma, jog Rusija yra nacija su vienareikšme praeitimi. Istorija buvo parašyta viena kryptimi ir paskui daug kartų perrašoma. Po SSRS griūties 1991-aisiais metais atrodė, jog vadovėlių ir istorijos rašytojai bus išlaisvinti iš valstybės kontrolės gniaužtų. Žinoma, istorikai, mokytojai ir žurnalistai buvo parengti komunistinėje eroje, tačiau manyta, jog santykinai laisvoje šalyje jie galės augti taikydami naujas, totalitarizmo nepaveiktas metodologijas. Tačiau laisvė Rusijoje neįsitvirtino.
Putinas specialiai pažymėjo, jog II-ojo pasaulinio karo istorija ir Rusijos istorija nuo 1991 m. yra klaidingai interpretuotos ir privalo būti perrašytos. Kaip pažymi autorius, Stalinas vėl reabilituotas ir laikomas padariusiu klaidų, bet užtikrinusiu pergalę prieš nacistinę Vokietiją lyderiu. Tuo tarpu 10-asis praėjusio amžiaus dešimtmetis – santykinės, bet didžiausios iš kada nors lig šiol turėtų – laisvės laikotarpis – demonizuojamas. Proputiniškas judėjimas „Molodaja mvardija“ paskelbė rengsiantis maršus Jekaterinburge ir kituose miestuose, kad palaikytų Putiną ir nustelbtų režimo kritikus. “NE grįžimui į 1990-uosius” – (RIA-Novosti, birželio 26.).
Tačiau gal net dar svarbiau nei planai perrašyti istoriją, atrodo, yra tai, jog Putinas vėl įvairiomis formomis įvardija bet kuriuos Rusijos piliečius ar organizacijas, gaunančias finansinę paramą iš užsienio, apmokamais užsienio interesų agentais – išdavikais. Antiamerikanizmas, totalinė ksenofobija ir paranoja – tokie iš esmės yra kertiniai „karinio-patriotinio ugdymo“ principai.
Asmeninė Putino paranoja ir antiamerikietiškos nuostatos šiandien visiškai užvaldė Rusijos vidaus ir užsienio politiką. Tai nereiškia, jog bus siekiama atgaivinti komunizmą. Putino era – ne komunistinė. Priešingai – jis rodo griežtai išpažįstąs stačiatikybę, tuo kažkiek primindamas griežtą žydų religinį ortodoksą. Gal šios krikščioniškų pažiūrų deklaracijos padėjo apkvailinti ir JAV prezidentą G. W. Bushą, nes pastarajam po 2001 m. buvo pasirodę, jog Putinas galįs būti tinkamu sąjungininku. Deja, tai totali iliuzija, nes ir pačioje stačiatikių bažnyčios hierarchijoje dauguma dvasininkų yra nemažiau aršūs ksenofobai, antivakarietiški paranoikai ir homofobai. Nė kiek ne prastesni už kolegas komunistus ar kagėbistus.
Šis Pavelo Felgenhauerio straipsnis birželio 27d. atspausdintas „Jamestown“ fondo leidinyje „Eurasia Daily Monitor“.
