„Ortodoksų Bažnyčia yra ypač susirūpinusi dėl situacijos, kurioje atsidūrė krikščionys ir kitos persekiojamos etninės ir religinės mažumos Artimuosiuose Rytuose“, – sakoma Bažnyčių lyderių aplinkraštyje.
„Ypač ji adresuoja vyriausybėms tame regione kreipimąsi ginti krikščionių populiacijas – ortodoksų, senovės Rytų ir kitų krikščionių, kurie išgyveno krikščionybės lopšyje“, – priduria lyderiai.
Ekumeninis patriarchas Baltramiejus I vadovavo maldoms, kuriose dalyvavo 10 Ortodoksų Bažnyčių lyderių ir kuriomis baigėsi savaitę trukęs Šventasis ir Didysis Sinodas – pirmas toks per daugiau kaip 1 200 metų. „Buvo pateiktas pasiūlymas Šventajam ir Didžiajam Sinodui tapti reguliaria institucija, šaukiama kas septynerius ar dešimt metų“, – sakoma bendrame 10 lyderių rašte.
Susirinkimo, kuriame dalyvavo vienuolika Bažnyčių, metu taip pat vyko diskusijos tokiais klausimais, kaip santuoka, pasninkas ir jungtinis atstovavimas vyskupijose tokiose šalyse kaip JAV ir Australija. Tačiau ortodoksų vienybę pakirto Rusijos Ortodoksų Bažnyčios galvos Kirilo, kuris atstovauja maždaug 130-čiai mln. tikinčiųjų – maždaug pusei viso pasaulio ortodoksų, nedalyvavimas.
Be Rusijos, taip pat nedalyvavo Bulgarijos Ortodoksų Bažnyčia ir Gruzijos Ortodoksų Bažnyčia, kurios abi yra laikomos artimomis Maskvai. Savo ruožtu Antiochijos patriarchatas nedalyvavo dėl ginčo su Jeruzalės patriarchatu, ryšium su hierarchų skyrimu Katare.
Kirilas šį susitikimą Kretoje pavadino parengiamuoju ir paragino vėliau surengti naują visų susitikimą. Mažai tikėtina, kad jis sutiks su sprendimu paversti tokius susirinkimus nuolatine veikiančia institucija. Taip pat labai mažai tikėtina, kad Bažnyčios, kurios nedalyvavo šiame susirinkime, laikysis kokių nors jame priimtų sprendimų.
Ekumeninis patriarchatas, kuris yra įsikūręs Stambule daugiausia musulmoniškoje Turkijoje, dažnai nesutaria su Rusijos Bažnyčia.
„Moralinės dilemos“
Svarbi Sinodo tema buvo „neigiamos mokslinės pažangos pasekmės“ ir sekmadienį Bažnyčių lyderiai išreiškė susirūpinimą dėl „moralinių dilemų“, kurios kyla ryšium su sparčia genetikos ir biotechnologijų pažanga.
„Žmogus dar intensyviau, kraštutiniu ir pavojingu būdu eksperimentuoja su pačia savo paties prigimtimi. Jam iškilo pavojus būti paverstam biologine mašina, nuasmenintu socialiniu vienetu ar mechaniniu kontroliuojamos minties prietaisu“, – sakė lyderiai.
Ortodoksų bendrija taip pat buvo paraginta glaudžiau bendradarbiauti ir „propaguoti naują konstruktyvią sinergiją“ su atitinkamomis savo pasaulietinėmis valstybėmis.
Neramumų buvusiame sovietiniame bloke ir Artimuosiuose Rytuose krečiamą ortodoksų bendruomenę dažnai vargina nacionalinė ir politinė nesantaika.
Praėjusį kartą toks susirinkimas įvyko 787 metais Nikėjoje – tai buvo paskutinis iš septynių susirinkimų, kuriuos pripažįsta ir ortodoksai, ir katalikai. 1054 metais krikščionybė per vadinamąją didžiąją schizmą skilo į katalikybę ir ortodoksiją.
Stambule įsikūręs Baltramiejus I buvo pagrindinė varomoji jėga stengiantis suburti visų 14-os autonominių Ortodoksų Bažnyčių lyderius.
Stambulo patriarchas yra laikomas „pirmuoju tarp lygių“ nuo tų laikų, kai Konstantinopolis buvo Bizantijos imperijos centras.
