Jau mėnuo, kai Kaliningrade atslūgo mitingavimo aistros, įsiplieskusios praėjusią žiemą tarp nesisteminės opozicijos ir gubernatoriaus Georgijaus Booso. Ir jeigu dabar be emocijų paklaustume, kas turėjo naudos iš sausio riaušių, išvada būtų paradoksali. Iš protestavimo akcijų naudos turėjo vienas žmogus. Kaliningrado gubernatorius.
Georgijus Valentinovičius pagrindinį mitinguojančiųjų šūkį – „Atstatydinti Boosą!“ sugebėjo pakeisti visiškai priešingu. Dar žiemą kaliningradiečiai skandavo: „Mums nereikia tokio gubernatoriaus“, o dabar su tokiu pat atkaklumu jie įtikinėja vienas kitą, kad reikalingas kaip tik toks regiono vadovas. Bet koks kitas variantas – vietinis buržua arba, pavyzdžiui, variagas iš Piterio – sužlugdytų Kaliningrado srities plėtrą. Liaudis jau pasiruošusi „laiduoti“ už G. Boosą. Nors gubernatorius skiria ir atšaukia prezidentas, jau galima tikėtis, kad kaliningradiečiai prezidento administraciją apibers laiškais, prašančiais palikti G. Boosą dar penkeriems metams. Ir, kaip bebūtų keista, opozicija prie to prisideda.
Todėl kyla maištingas klausimas: ar galėjo protesto veiksmus Kaliningrade slapta inspiruoti arba palaikyti gubernatoriaus aplinka, siekdama pagreitinti opozicijos krizę? Ar galėjo būti gubernatorius iš pat pradžių suinteresuotas tokia šachmatų kombinacija, vienu metu žaisdamas ir juodaisiais, ir baltaisiais? Debiutas – masinis juodųjų pėstininkų protestas, po jo – efektinga auka (regiono sveikatos apsaugos vadovės Jelenos Kliuikovos atstatydinimas ir vėliau baudžiamosios bylos jai iškėlimas) ir daug kitų energingų, „gerų“ darbų. Ir rezultatas – laimėta partija. Štai ką apie tai galvoja ekspertai.
Svetlana Obolenceva, Kaliningrado srities gubernatoriaus G. Booso patarėja:
Manau, kad tai išgalvota versija. Dabar valdžios ir opozicijos santykiai perėjo į konstruktyvų kelią, rezultatas – ne valdžios krizė, kurios daugelis tikriausiai norėtų, o konkretūs sprendimai ir žingsniai. O tai ne diskreditacija. Patikėkite, gubernatorius supranta, kad jeigu nebus pateisinti žmonių lūkesčiai, tai liaudis vėl išeis į gatves.
Arsenijus Machlovas, laikraščio „Dvornik“ („Kiemsargis“), tapusio mitingų ruporu, leidėjas:
Jokio ryšio su protesto akcijomis gubernatoriaus aplinka neturėjo. Toks gudrus planas galėjo gimti tik analitiniame kliedesyje. Opozicija kvietė atstatydinti ne pačią gubernatoriaus pareigybę, o konkretų žmogų. Bet niekada Kaliningrado opozicija nekėlė šūkių nuversti egzistuojančią santvarką. Šūkiai dėl G. Booso atstatydinimo buvo viešinami ne todėl, kad jo kreiva nosis, o kad, mitinguose dalyvavusių žmonių požiūriu, sritis buvo valdoma neefektyviai. Žmonės dalyvavo su konkrečiomis idėjomis, kad būtų išgirsti. Ir idėja būti išgirstiems šiandien įgyvendinta. Žmones iš gatvės išgirdo ir paklausė: o ko gi jūs norite? Ir šiandien formuojamas atsakymas į šį klausimą. Ir šiuo požiūriu opozicija neišdavė gatvės, nesukeitė sąvokų. Kalbėti apie opozicijos diskreditavimą, apie liaudies interesų išdavystę bus galima tik po to, kai paaiškės opozicijos ir valdžios bendradarbiavimo rezultatas. Jeigu rezultatas bus nenaudingas, jeigu niekas nepasikeis, tada bus galima drąsiai pasakyti, kad kovo 20-osios mitingo atšaukimas nieko nedavė. Bet tokiu atveju niekas netrukdo vėl eiti į mitingą. Jeigu buvę opozicijos lyderiai netenkins liaudies, neabejotinai atsiras naujų lyderių. Galima kalbėti apie žmonių, planavusių dalyvauti trečiame mitinge, kuris galbūt būtų tapęs didžiausio masto per visą Putino valdymo Rusijoje istoriją, nusivylimą. Šis mitingas būtų turėjęs labai daug epitetų ir, žinoma, dauguma žmonių būtų norėję patekti į šį šou.
Tiesą sakant, apie atstatydinimą kalbėti bus galima tik rudenį, kai įvyks arba neįvyks naujas G. Booso paskyrimas.
Vladimiras Abramovas, Rusijos I. Kanto valstybinio universiteto Politologijos ir sociologijos katedros docentas:
Mano nuomone, tai pernelyg konspiracinis scenarijus. Svarbu tai, kad pats protestas buvo gaivališkas. O žinomi „draugai“ opozicijoje tiesiog „pagavo bangą“. Ne sukėlė ją, o pagavo. Ir kai banga tapo per didelė, jie paprasčiausiai neišsilaikė ant jos keteros. Liko tik kairieji – komunistai ir „Patrioty Rossii“ („Rusijos patriotai“), kurie atidavė teisę bendradarbiauti su gubernatoriumi, taip išsaugodami savo reputaciją. Pažiūrėsim, kas iš to išeis. Bet kuriuo atveju kairieji išsaugojo tam tikrus išteklius ir reputaciją. O tie, kurie ėmė kontaktuoti su valdžia, manau, strategiškai pralošė daugiau, nei išlošė.
Solomonas Ginzburgas, Kaliningrado srities Dūmos deputatas, fondo „Regionalnaja politika“ („Regioninė politika“) prezidentas:
Negaliu sutikti su šiuo požiūriu, nes opozicija ir kaliningradiečiai dėl protesto akcijų iš vyriausybės ir gubernatoriaus gavo daug daugiau negu gubernatorius iš opozicijos. Mūsų uždavinys buvo ne sukelti visuomenėje nuolatinę mitingavimo isteriją, o priversti valdžią atsisakyti tik savo vienos požiūrio ir pradėti dialogą su žmonėmis. Ir šia prasme gubernatorius turėjo nugalėti save. Ir jis nugalėjo. Pirmiausia, jis pradėjo kadrų kaitą – atstatydino vicepremjerą (srities vyriausybės) Jurijų Šalimovą ir sveikatos apsaugos ministrę Jeleną Kliuikovą. Antra, jis buvo priverstas netrukdyti iškelti baudžiamąją bylą J. Kliuikovai. Trečia, jis buvo priverstas į konsultacinės politinės tarybos sudėtį įtraukti ne tik savo vasalus iš „Jedinaja Rossija“ („Vieningosios Rusijos“), bet ir opoziciją, nors anksčiau jis nė girdėti apie tai nenorėjo. Ir svarbiausia – sudaryta 14 komisijų, kurios siūlo labai rimtas Kaliningrado srities plėtros pataisas. Tai susiję ir su geopolitika, pavyzdžiui, kaliningradiečių įvažiavimu ir išvažiavimu į Europos Sąjungos šalis. Dabar mūsų žmonės šiose grupėse tiesiog mėgina pralaužti valdininkų ir biurokratų pasipriešinimą. Ir tai jokiam gubernatoriui nepatiktų.
Manau, kad opozicija šiomis dienomis tapo labiau europietiška, nes ją paliko miesto bepročiai, nesugebantys konstruktyviai dirbti.
Aš tikiu, kad atskirame federacijos subjekte opozicijos ir valdžios dialogą galima plėtoti. Griežtą, bet pagarbų. Ir pabaigai. Protesto nuotaikos niekur nedingo. Jeigu 14 komisijų darbas neatneš praktinių rezultatų, tai kodėl gi nesurengus mitingo artėjant birželio 12-ajai (Rusijos nepriklausomybės diena)?
Igoris Revinas, Kaliningrado srities Dūmos deputatas, Rusijos Federacijos komunistų partijos (toliau – RFKP) Kaliningrado skyriaus lyderis:
Tai labai sudėtinga galvosūkio kombinacija. Aš nesu įsitikinęs, ar gubernatoriaus aplinkoje dirba tokių analitikų. Į protesto akcijas mes, žinoma, ėjome nuoširdžiai. Mes – pagrindinė opozicinė Rusijos partija. Mūsų prigimtis – kovoti dėl valdžios. Mes nevertiname kitų opozicinių jėgų, nesieikvojame tam.
Protestų Kaliningrado srityje chronologija
Gruodžio 11-oji. Per 3 tūkstančius kaliningradiečių, protestuodami prieš transporto mokesčio padidinimą, gaivališkai užblokavo pagrindinę Kaliningrado magistralę – Lenino prospektą.
Gruodžio 18-oji. Prasidėjo geltonų (ši spalva asocijuojasi su „gintarine revoliucija“) juostelių dalijimo automobilininkams akcija kaip solidarumo su mitingo dalyviais, protestuojančiais prieš transporto mokesčio padidinimą, ženklas.
Sausio 30-oji. Kaliningrade įvyko 12 tūkstančių mitingas su šūkiu „Atstatydinti Georgijų Boosą ir Vladimirą Putiną“. Iš federalinio masto politikų mitinge kalbą pasakė Borisas Nemcovas. Jis pareiškė: „kokias gyvenimo sąlygas reikėjo sukurti Kaliningrade, kad viename mitinge susirinktų visų partijų ir judėjimų atstovai?“
Vasario 28-oji. Trečiame pagal dydį Kaliningrado srities mieste Černiachovske įvyko dutūkstantinis mitingas prieš vietinę valdžią.
Kovo 3-ioji. Kaliningrade sukurta regioninė opozicinių partijų ir judėjimų koalicija. Į ją įėjo visuomeninės organizacijos „Spravedlivostj“ („Teisingumas“), „Solidarnostj“ („Solidarumas“), partijos: RFKP, „Patrioty Rossii“ „Spravedlyvaja Rossija“ („Teisingoji Rusija“) ir „Jabloko“ („Obuolys“).
Kovo 5-oji. Judėjimas „Spravedlivostj“ įteikė paraišką surengti mitingą kovo 20-ąją.
Kovo 8-oji. Kaliningrado administracija nedavė leidimo mitingui kovo 20-ąją aikštėje prie Tarybų rūmų, kur sausį jau vyko daugiatūkstantinė protesto akcija. Protesto renginius valdžia leido rengti dviejose vietose – buvusio vokiečių oro uosto Devau teritorijoje Kaliningrado priemiestyje arba „Pionier“ stadiono teritorijoje Taikos prospekte (taip pat miesto pakraštys senųjų miesto kapinių rajone).
Kovo 12-oji. Kaliningrade „Baltika“ stadione vyko plataus masto OMON'o pratybos. Milicija pareiškė, kad jėgos struktūrų renginys nesusijęs su planuojamu mitingu.
Kovo 12-oji. Įvyko pirmas gubernatoriaus susitikimas su opozicijos lyderiais.
Kovo 12-oji. Opozicija atsisakė kovo 20-ąją suplanuoto mitingo, paaiškinusi, kad „sukurti instrumentai, su kurių pagalba mes galėsime daryti įtaką valdžios veiksmams“.
Kovo 20-oji. Kaliningrade įvyko nesankcionuota „mandarininė“ protesto akcija, kurioje dalyvavo nuo 1,5 tūkst. (Vidaus reikalų valdybos duomenimis) iki 3 tūkst. miestiečių (organizatorių duomenimis). Žmonės atsinešė po mandariną (šis vaisius Kaliningrado interneto bendruomenėje yra gubernatoriaus G. Booso simbolis) ir iškėlę į viršų rankas su jais pusę valandos skandavo: „Boosą atstatydinti“.
Kovo 20-oji. Įvyko gubernatoriaus G. Booso susitikimas su kaliningradiečiais tiesioginiame eteryje, spaudoje pavadintas „telemitingu“.
Balandžio 14-oji. Įkurta 14 darbo grupių veiksmų programos, kaip išspręsti pagrindines Kaliningrado srities gyventojų problemas, projektui paruošti. Į grupes įėjo opozicinių partijų ir judėjimų: Rusijos liberalų demokratų partijos, „Patrioty Rossii“ , RFKP, „Spravedlivostj“ atstovai.
Birželio 1-oji. Iki šios datos G. Boosas įpareigojo savo ministrų kabinetą regiono vyriausybės posėdžiui pateikti veiksmų programą pagrindinėms Kaliningrado srities gyventojų problemoms išspręsti.
Andrejus Vypolzovas, Kaliningradas
