„Balsavimas „prieš“ nebuvo nulemtas vienos tos pačios priežasties“, – sakė politinės komunikacijos specialistas C.de Vreese interviu Briuselio nepriklausomai naujienų svetainei EUobserver. kitą dieną po to, kai daugiau nei 61 proc. referendume dalyvavusių olandų pasisakė prieš ES ir Ukrainos asociacijos sutartį.
C.de Vreese yra Amsterdamo universiteto Komunikacijos tyrimų mokyklos direktorius ir daugiau nei dešimtmetį rašo publikacijas apie referendumus su ES susijusiais klausimais.
„Šiuo atveju nebuvo taip, kad visi balsavusieji „prieš“ nori nubausti esamą vyriausybę, iš esmės nori pasitraukimo iš ES ar nepritaria tam, kaip ES sprendžia migrantų krizę, – sakė C.de Vreese. – Būta priežasčių komplekso.“
Pasak profesoriaus, sutarties šalininkų stovykla padarė klasikinę klaidą, kurią jis matė ir per ankstesnius balsavimus ES klausimais.
„Susitarimo šalininkų kampanijos pradžia buvo palyginti lėta ir nerangi. Tuo metu agitacinėje kampanijoje jau dominavo sutarties priešininkų stovykla“, – pažymėjo jis.
Iš tiesų olandų vyriausybei ir šalies politinėms partijoms, palaikančioms susitarimą su Ukraina, nė nereikėjo žvalgytis į kitų šalių patirtį, būtų pakakę tiesiog pasimokyti iš klaidų, padarytų per ankstesnius referendumus ES klausimais.
Pastarąjį kartą Nyderlanduose toks visuotinis balsavimas vyko 2005 metais, kai rinkėjai sprendė dėl ES konstitucinės sutarties.
Abiejų referendumų rezultatai beveik identiški: trečiadienį „Ne“ stovyklos pasiektas rezultatas yra tik 0,4 proc. mažesnis, nei buvo 2005-aisiais.
„2005-ųjų referendumas, žinoma, buvo labiau susijęs su pačia ES“, – sakė C.de Vreese, pažymėjęs, kad ir be skaičių esama kitų panašumų.
Abiem atvejais per referendumų kampanijas vyko platesnės diskusijos, ne vien plebiscitui pateiktu klausimu. Ir abiem atvejais tiek Jano Peterio Balkenende vyriausybė, kuri buvo valdžioje 2005 metais, tiek dabartinė Marko Rutte administracija, patyrė nesėkmę per balsavimus.
„Netinkamas laikas rengti referendumą ES klausimu, kai vyriausybė nepopuliari“, – pažymėjo C.de Vreese.
Pasak politinės komunikacijos profesoriaus, 2005 metų referendume „prieš“ buvo balsuojama taip pat dėl skirtingų priežasčių.
„Buvo ir proeuropinių pažiūrų rinkėjų, kurie referendume balsavo „prieš“, nes manė, kad ES konstitucinė sutartis nėra pakankama. Tokių balsuotojų buvo mažuma, bet tai atspindi motyvų įvairovę“, – aiškino jis.
Kai olandai, pasekdami prancūzų pavyzdžiu, 2005-ųjų referendume atmetė konstitucinę sutartį, buvo pradėtos derybos dėl naujo dokumento, tapusio Lisabonos sutartimi. Dėl šios naujos ES steigiamosios sutarties versijos referendumas Nyderlanduose nebuvo rengiamas, tačiau premjeras J.P.Balkenende pažadėjo „nuodugnius debatus“ apie Europą.
Debatai taip ir neįvyko, sakė C.de Vreese, pažymėjęs, kad trečiadienio „ne“ tam tikra prasme yra „kaina už neįvykdytą vyriausybės pažadą“.
C.de Vreese taip pat sakė, kad bus „neįmanoma“ pasiekti, kad būtų patenkinti visi, balsavusieji prieš susitarimą.
„Kai ką galbūt patenkintų nedidelis sutarties teksto pakeitimas“, – sakė jis.
Tačiau tuos, kurie balsavo prieš, nes mano, kad elitas jų neklauso, bus kur kas sunkiau patenkinti
„Ne“ stovyklos šalininkai sudarė 19 proc. visų Olandijos rinkėjų, kurių du trečdaliai nepasivargino balsuoti.
Tai iš dalies gali būti aiškinama Nyderlandų referendumų įstatymo, priimto praeitais metais, „nevykusia sąranga“.
Tas teisės aktas leidžia rengti piliečių inicijuotus patariamojo pobūdžio referendumus, bet jie laikomi įvykusiais, jeigu balsuoja bent 30 proc. rinkėjų. Dėl to kai kurie „Taip“ stovyklos šalininkai trečiadienį strategiškai liko namuose, tikėdamiesi, kad aktyvumas bus per menkas ir kad referendumas bus pripažintas neįvykusiu.
„Visa patariamojo referendumo esmė – pateikti nešališką žmonių valios vaizdą“, – sakė C.de Vreese, pridūręs, kad tokiems vertinimams taip pat svarbūs rinkėjų aktyvumo rodikliai, atskleidžiantys visuomenės domėjimąsi ta tema.
Jis taip pat kritikavo Hagos politikus dėl išankstinių pažadų, kad vyriausybė atsižvelgs į liaudies balsą, kad ir kokie būtų rezultatai.
Balsavimas dėl sutarties su Ukraina tapo pirmuoju praktiniu naujo referendumų įstatymo, kurto kelis dešimtmečius, išbandymu, todėl ši patirtis taip pat bus nuodugniai analizuojama. Prognozuojama, kad gali būti peržiūrėtas įstatymo straipsnis, kad inicijuoti plebiscitui pakanka surinkti 300 tūkst. parašų.
„Mūsų dienomis 300 tūkst. parašų surinkti daug lengviau negu 2000-aisiais“, – pažymėjo C.de Vreese, turėdamas omenyje, kad dabar tai daroma pasitelkiant socialinius tinklus.
Keli įtakingi veikėjai iš „Ne“ stovyklos jau paskelbė norintys surengti daugiau referendumų.
Analitikai tame įžvelgia bent jau vieną gerą dalyką.
„Referendumų organizavimo rezultatas – kad jie pagerina visuomenės debatų kokybę“, – sakė C.de Vreese.
