Atremdama Rusijos agresiją Ukraina ne tik ginasi, ji kartu gina visą Europą, todėl Vakarai turėtų suteikti būtiną karinę pagalbą. Taip sako Lietuvoje viešintis Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas Oleksandras Turčynovas.
„Mano galva, visos didžiosios valstybės, pirmiausia strateginės partnerės, turėtų laikytis aiškios pozicijos – vykdoma agresija, ir jai reikia priešintis jėga. Šiuo atveju karine technine jėga. Ir mums reikia pagalbos“, – pirmadienį interviu BNS sakė O. Turčynovas.
Atvykęs į Šiaurės ir Baltijos valstybių parlamentų pirmininkų metinį susitikimą Palangoje Ukrainos parlamento vadovas teigia norįs padėkoti už paramą ir pranešti, kad Ukraina savo istorinį pasirinkimą padarė – apsisprendė eiti euroatlantinės integracijos keliu.
– Esame labai dėkingi Šiaurės ir Baltijos šalims už palaikymą. Norėčiau padėkoti Lietuvos žmonėms, Lietuvos valdžiai, kuri nuo pirmos dienos, pradedant Maidanu, rėmė mus. Matėme, kad tai nuoširdus palaikymas. Tai patikima draugystė, kuri suartino mūsų tautas.
Šiuo metu Ukrainai ypač reikia paramos ir pajėgų suvienijimo, kad galėtų atremti agresiją, kad atkurtų taiką žemyne.
Taip pat norėčiau, kad mano kolegos išgirstų, jog Ukrainos tauta padarė savo istorinį pasirinkimą, – ji pasirinko euroatlantinę integraciją.
Artimiausiu metu Ukrainos parlamentas ratifikuos asociacijos su Europos Sąjunga susitarimą. Ir jokia agresija, įskaitant ir Rusijos, nesutrukdys mums eiti šiuo istoriniu keliu.
– Ko Europos Sąjunga ir Lietuva nepadarė dėl Ukrainos?
– Mes dėkingi ir už vieningą politinę paramą, ir už naują sankcijų Rusijai bangą, tačiau agresija prieš Ukrainą – ne tik iššūkis mūsų šaliai, ne tik iššūkis Ukrainos tautai. Tai Rusijos bandymas po Antrojo pasaulinio karo peržiūrėti valstybių sienas, tai bandymas sugriauti visus taikius tarptautinius mechanizmus, kuriuos sukūrė civilizuotos šalys.
Šiandien grėsmė kyla ne tik Ukrainai, tai grėsmė visos Europos saugumui. Todėl pasipriešinimas agresoriui, mano įsitikinimu, – ne tik Ukrainos problema.
Šiandien Ukrainai reikia realios pagalbos, taip pat ir karinės techninės pagalbos.
Rusijos kariuomenė techniškai daug kuo lenkia mūsų kariuomenę. Ukrainos patriotai pasirengę ginti savo šalį, ir mes tai rodome kasdien, atremiame gana pavojingo priešininko agresiją. Dėl to mums reikia realios karinės techninės pagalbos.
Šiuo atveju nieko nepadaryta, neskaitant kelių šimtų neperšaunamų liemenių ir šalmų. Mums reikia šiuolaikinių ginklų, aviacinės, oro gynybos technikos.
Mano galva, visos didžiosios valstybės, pirmiausia strateginės partnerės, turėtų laikytis aiškios pozicijos – vykdoma agresija ir jai reikia priešintis jėga. Šiuo atveju karine technine jėga. Ir mums reikia pagalbos.
– Kodėl tokios pagalbos nesulaukiate?
– Mano patirtis laikinai einant prezidento pareigas rodo, kad vis dėlto daugelis valstybių lyderių labai bijo Rusijos agresijos. Jos tikisi viską išspręsti taikiai. Bet juk žinome istoriją, žinome, kaip prasidėjo Antrasis pasaulinis karas, – būtent nuo bandymų su agresoriumi susitarti taikiai.
Dabar situacija labai panaši. Ta pati teritorijos aneksija, tas pats bandymas taikiu būdu susitarti su agresoriumi, darant kokių nors nuolaidų.
Ukraina pasirengusi ginti ir savo teritoriją, ir taiką Europoje.
– Manote, kad Europa iki galo nesuvokė Rusijos keliamos grėsmės?
– Man atrodo, kad ne. Man atrodo, būtent karinė grėsmė, kad bandoma sulaužyti susiklosčiusią taiką ir tvarką, dar iki galo neįsisąmoninta. Manoma, kad tai galima vadinti lokaliu konfliktu, kad galima įkalbėti, įtikinti pakeisti situaciją. O pas mus kasdien liejasi kraujas, kasdien žūsta ukrainiečiai, matome Rusijos kariuomenės žiaurumą ir agresyvumą, cinizmą.
Mūsų pozicijos, mūsų teritorija apšaudoma būtent iš Rusijos teritorijos. Mūsų piliečiai žūsta nuo rusiškų ginklų, kuriuos naudoja ne tik samdiniai, bet ir Rusijos karininkai profesionalai. Ir tai realūs faktai.
– Praėjusią savaitę Ukrainos Aukščiausioji Rada priėmė įstatymą dėl sankcijų. Kokių sankcijų Rusija gali tikėtis? Ar Ukraina užtikrins dujų tranzitą į Europą?
– Ukraina savo teisinę bazę tvarko pagal europinius standartus. Visas sankcijas, kurias Europos Sąjunga, JAV paskelbė Rusijai, įves ir Ukraina. Teisinę bazę sutvarkėme taip, kad su visomis civilizuotomis valstybėmis drauge galėtume naudoti tokias pačias sankcijas.
Kalbant apie energetinę problemą, prieš savaitę Ukrainos parlamentas priėmė labai svarbų sprendimą – pakeistos dujų transportavimo taisyklės. Sukūrėme prielaidas, kad į Ukrainos dujų perdavimo sistemą galėtų ateiti Vakarų investuotojai, kad tai jau būtų bendras reikalas ir Rusija nebegalėtų šantažuoti Ukrainos, jog sustabdys dujų tiekimą šaliai.
Manome, kad patikimas dujų tiekimo Europai garantas bus dujų pirkimas ne Ukrainos pasienyje, o Rusijos pasienyje. O bendras dujų tranzito sistemos panaudojimas leis padidinti jos efektyvumą, neleis „Gazprom“ spekuliuoti ir šantažuoti Ukrainos bei Europos.
– Kaip galėtumėte paaiškinti tai, kas nutiko Rytų Ukrainoje Malaizijos lėktuvui?
– Yra aiškių įrodymų, kad tai įvyko dalyvaujant Rusijai. Lėktuvas numuštas ne tik naudojant Rusijos zenitinių raketų kompleksą „Buk“, šią sistemą gana sudėtinga naudoti, jos negalėjo valdyti ne kariškiai, ją galėjo valdyti tik Rusijos specialistai, tai yra Rusijos kariškiai. Be to, šūvis buvo iš teritorijos, kurią kontroliuoja separatistai.
Tai liudija ne tik vaizdo, fotografinė medžiaga, bet ir įrašyti separatistų pokalbiai, kur jie kalba, jog numušė Ukrainos lėktuvą.
Naudojant „Buk“ ir kitas rusiškas karines sistemas numušta nemažai ukrainiečių lėktuvų.
Kaip žinote, Malaizijos lėktuvas skrido virš separatistų kontroliuojamos teritorijos. Tikėtina, kad jį numušė tie, kas puikiai suprato, į kokį lėktuvą jie taikosi.
Dėl to tai yra tarptautinis teroro aktas. Tarptautinis terorizmas dabar tapo Rusijos užsienio politikos dalimi.
– Ar tikite, kad Ukrainai pavyks išlaikyti teritorinį vientisumą ir išvengti vadinamųjų įšaldytų konfliktų zonos šalies rytuose?
– Mūsų kariuomenė gana sėkmingai atremia Rusijos Federacijos agresiją. Kasdien išlaisvinamos gyvenvietės, kaimai, miesteliai rytuose, mažinama teroristų ir Rusijos karių kotroliuojama zona.
Jeigu sulauktume karinės techninės paramos, atsikovoti savo teritoriją galėtume per gana trumpą laiką. Mums tai akivaizdus faktas.
Tačiau jeigu strateginiai partneriai manys, kad agresiją reikia spręsti tik taikiu keliu, derybomis, tai gali užtrukti.
Bet jėgos ir valios mes turime.
– Jeigu šis procesas užtruks, kokią įtaką tai turės Ukrainos siekiui tapti ES nare?
– Rusija siekia ne tik destabilizuoti padėtį Ukrainoje, ne tik palaužti Ukrainos valdžią, kad ateityje būtų galima kalbėti apie šalies nepriklausomybės praradimą. Vienas pagrindinių jos tikslų – neleisti Ukrainai tapti ES dalimi.
Kaip pamenate, konfliktas ir prasidėjo nuo mūsų pasirinkimo integruotis į Europą. Tuomet Rusija, padedama Viktoro Janukovyčiaus (buvusio Ukrainos prezidento – BNS), pabandė tai sustabdyti. Tačiau ukrainiečiai parodė, kad patys spręs dėl savo ateities.
– Jūsų požiūriu, kada Ukraina galėtų tapti ES nare?
– Kalbėdami apie savo perspektyvą, mes turime galvoje ir eurointegraciją, ir euroatlantinę integraciją.
Manau, kad Ukraina turi būti ne tik ES narė, bet ir NATO narė. Tai bus rimta garantija dėl tolesnių Rusijos kėslų.
Suprantame, kad per vieną dieną to pasiekti neįmanoma. Esame sau parengę penkerių metų planą. Manome, kad per penkerius metus Ukraina gali pasirengti tapti visateise ES nare.
– Ar stojimą į NATO remia Ukrainos visuomenė?
– Po Rusijos agresijos situacija ryškiai pasikeitė. Šiandien didžioji dalis ukrainiečių supranta, kad euroatlantinė integracija – tai reali perspektyva, kuri padės apginti šalies ateitį nuo agresyvios Rusijos politikos ir provokacijų.
Anksčiau visuomenės nuomonė buvo pasidalijusi perpus, bet Rusijos veiksmai ją pakeitė, taip pat ir šalies rytuose.
– Ar tikite, kad Ukrainai pavyks susigrąžinti Krymą?
– Be abejo. Kito kelio nėra. Labai svarbu, kad keičiasi žmonių nuotaikos.
Kryme ir Rytų Ukrainoje gyvena daug rusakalbių, jie buvo apgauti Rusijos propagandos. Rusija seniai rengėsi Krymo okupacijai. Žmonės tikėjosi, kad rusai pamaitins, pagirdys, ryškiai padaugės investicijų, pakils gyvenimo lygis. Jiems tai žadėta. Dabar jie suprato, kad prarado labai daug. Pirmiausia – kad prarado galimybę gyventi laisvoje demokratinėje valstybėje.
– Turite galvoje Krymo gyventojus?
– Taip. Daugelis okupantus pasitiko su gėlėmis, tačiau dabar žmonės jau suprato, kad juos okupavo, kad jie tapo Rusijos kolonizuotu anklavu. Ekonomikos kritimas, gyvenimo standartų smukimas, agresyvi totalitarinė politika, kuri šiuo metu primetama Kryme, kai žmones verčia tapti Rusijos piliečiais, nustatomi jų ryšiai su žemynine Ukraina, kai žmones stumia iš jų namų, jeigu juos laiko nepatikimais, grasina areštais, agresija prieš Krymo totorius, – visa tai lemia, kad keičiasi požiūris į Rusiją. Į ją pradedama žiūrėti kaip į okupantę.
Vis daugiau žmonių Kryme nori grįžti į Ukrainos sudėtį.
Kai dauguma Krymo gyventojų aiškiai apsispręs, tai taps pagrindu susigrąžinti Krymą. Taip pat, žinoma, tarptautinės bendruomenės požiūris, kuris nepripažįsta Krymo aneksijos.
Patikėkite, dabar Ukraina turi pakankamai jėgų pasipriešinti. Tuomet mus Rusija užklupo nepasirengusius – V. Janukovyčiaus režimas žlugo, o naujoji vadovybė dar nebuvo suformuota. Tuomet iš esmės nebuvo kariuomenės, ją Kremliaus nurodymu V. Janukovyčius buvo sugriovęs. Šiandien mes turime kariuomenę, turime gana subalansuotą valdžios sistemą ir mes pasirengę ginti savo šalį bei susigrąžinti savo teritorijas.
– Kalbate, kaip Rusija kariauja su Ukraina, bet kodėl tuomet Ukraina sutiko priimti humanitarinę pagalbą iš ją puolančios valstybės?
– Mes neįsileidome vadinamosios humanitarinės pagalbos. Manome, kad tai Rusijos provokacija, nes tai niekam nereikalingas krovinys. Įsivaizduokite – didžiąją jo dalį sudaro vanduo. Mes neturime problemų dėl vandens.
Didelė dalis krovinio – druska. Kaip tik Donecko srityje yra Artiomovsko miestas, kur išgaunama druska ne tik Ukrainai, bet ir Europai.
Šio humanitarinio krovinio Ukraina neįsileido, jis važiuoja pro tą sienos dalį, kurią kontroliuoja teroristai.
Minėtu kroviniu rūpinasi Raudonasis Kryžius, jis kreipėsi į Ukrainą, ir mes buvome pastatyti prieš faktą.
– Tačiau ar politinė Ukrainos valdžia buvo davusi sutikimą priimti šią pagalbą?
– Rada tokio sprendimo nepriėmė. Ir Vyriausybė – taip pat.
– Ukrainoje ketinama skelbti pirmalaikius parlamento rinkimus? Kada jie galėtų vykti? Ar įmanoma kariaujančioje šalyje surengti tokius rinkimus?
– Vienas iš Maidano uždavinių buvo visiškai performuoti valdžią. Kai priešinomės V. Janukovyčiaus režimui, buvo priimtas sprendimas ne tik dėl pirmalaikių prezidento, bet ir dėl parlamento rinkimų.
Žinoma, tokiomis sąlygomis sunku juos surengti. Kita vertus, visiškas valdžios atnaujinimas yra uždavinys, kurį reikia spręsti. Sprendimą priims prezidentas. Jis tokią teisę įgis kaip tik Nepriklausomybės dienos, rugpjūčio 24-osios, išvakarėse.
Mes einame valdžios apsivalymo linkme. Kaip žinote, priėmiau sprendimą dėl Komunistų frakcijos paleidimo parlamente. Šiuo metu kaip tik vyksta teismas dėl neteisėtos Ukrainos komunistų partijos veiklos, dėl bendradarbiavimo su rusų okupantais. Tikiuosi, kad teismas paskelbs, jog šios partijos veikla Ukrainos teritorijoje neteisėta.
– Jūsų nuomone, kada Ukraina, turėdama tokią kaimynę kaip Rusija, galės jaustis saugi?
– Mano nuomone, tada, kai bus ES ir NATO narė. Tada Rusija liausis svajoti, kad ji vėl turės kokią nors posovietinę imperiją, kuriai priklausys ir Ukraina. To nebus. Ukraina jau gali apsiginti. O kai tapsime visateise civilizuotos Europos dalimi, tada Vladimiro Putino (Rusijos prezidento – BNS) svajose bus padėtas taškas. Jeigu jis dar tuo metu eis kokias nors pareigas.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
