Pranešama, jog nutekėję duomenys atskleidė ir gausybę skundų, kuriuos siuntė žuvusiųjų samdinių artimieji, reikalaudami kompensacijų.
Be to, nepriklausomas Ukrainos naujienų portalas „Informator“ teigia, kad JT pareigūnų laiškai, siųsti J. Prigožino spaudos atstovams, „parodo tikrąjį organizacijos požiūrį į žudikus“.
„Oligarchas vaikams siuntė sugadintus produktus“
Šešėlinė karinė J. Prigožino veikla tapo pagrindine tik po 2014 m. Prieš tai jis daugiausiai užsiėmė restoranų verslu, tiekė maistą Rusijos kariuomenei ir įvairioms vyriausybinėms agentūroms.
Iš esmės jo verslas užsiėmė vienu dalyku – valdiškų įstaigų aptarnavimu, taip pat maisto tiekimu mokykloms ir darželiams Sankt Peterburge bei Maskvoje.
„Ir jei J. Prigožinas tikrai aprūpino Rusijos elitą juodaisiais ikrais su triufeliais, tai oligarchas vaikams siuntė sugadintus produktus“, – teigiama „Informator“.
2019 metais Rusijos sostinės ikimokyklinėse ir bendrojo ugdymo įstaigose buvo užfiksuotos net kelios masinės žarnyno infekcijos.
Taip pat paaiškėjo, kad J. Prigožinas per savo spaudos atstovus surengė nešvarias informacines kampanijas prieš savo priešus. Vienas iš jų buvo Sankt Peterburgo gubernatorius Aleksandras Beglovas.
„Kodėl rusai pradėjo savo veiklą Afrikoje prasidėjus atvirai konfrontacijai su Vakarais ir suintensyvino ją per plataus masto karą? Atsakymas labai paprastas: Putinui buvo naudinga kontroliuoti naftos, dujų gavybą, aukso ir kitų naudingųjų iškasenų, kad Kremlius būtų svarbus geopolitinis žaidėjas. Be to, įtaka pagrindinėse srityse, kuriose yra angliavandenilių telkinių, suteikė Maskvai galimybę manevruoti kainomis ir išlaikyti Europos priklausomybę nuo energijos tiekimo iš Rusijos“, – aiškino Ukrainos naujienų portalas „24 kanalas“.
Laiškai iš užsienio žiniasklaidos
Po daugybės tyrimų ir publikacijų, patvirtinančių kruviną J. Prigožino ir jo sąjungininkų veiklą, Vakarų žurnalistai nuolat bandė gauti iš J. Prigožino interviu arba komentarą.
Remiantis paskelbtais dokumentais, „Concorde“ spaudos tarnyba nuolat gaudavo užklausų iš „The New York Times“, „The Guardian“ ir „Le Monde“.
Kaip rašo „24 kanalas“, Vakarų žurnalistų ir J. Prigožino teroristinės kompanijos atstovų bendravimo tyrimas galimai atskleidžia, kodėl įvairiuose leidiniuose publikuojami straipsniai su leitmotyvais: „Rusija negali pralaimėti“ arba „Kremlius panaudos branduolinį ginklą, jei Vakarai neduos“.
Tačiau „The Wall Street Journal“ darbuotojai, net ir oficialiai pripažinus „Wagner“ tarptautine nusikalstama grupuote, vis tiek paklausė J. Prigožino, ką jis mano apie tai. Tai liudija vienas iš laiškų:
„Norėčiau sulaukti „Wagner“ grupės komentaro dėl šiandien JAV taikomos sankcijos, pagal kurią „Wagner“ buvo pripažinta tarptautine nusikalstama grupe.“
Be to, „The Wall Street Journal“ darbuotojai siuntė ir tokį laišką:
„Čia Evanas Gershkovichius, esu „The Wall Street Journal“ korespondentas Maskvoje. Kitą savaitgalį (kovo 24-26 d.) ketinu atvykti į Sankt Peterburgą ir norėčiau iš anksto sužinoti, ar galėčiau su fotografu apsilankyti „PMC Wagner centre“. Taip pat norėčiau sužinoti, ar paroda „Meno frontas“ bus perkelta į tą savaitgalį.“
Kritika Jungtinėms Tautoms
„Informator“ teigiama, jog „jei žurnalistai ar redakcijos darbuotojai kartais sąmoningai ar „tamsoje“ dirba Rusijos naudai, jie nors neužima jokių oficialių pareigų“.
Tuo metu Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro atstovės oficialus laiškas J. Prigožino spaudos tarnybai su informacija apie J. Prigožino ir „Wagner“ grupės įvykdytus karo nusikaltimus prasideda fraze „Turiu garbės“:
„Turiu garbės jums atsiųsti ponios Beatriz Balbin, Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro Specialiųjų procedūrų skyriaus vadovės, laišką, adresuotą Jevgenijui Prigožinui, „Wagner“ grupei, kuriuo ji perduoda Darbo grupės atsiųstą pranešimą dėl samdinių naudojimo kaip žmogaus teisių pažeidimo ir trukdymo tautoms naudotis apsisprendimo teise; Darbo grupės dėl priverstinių ar netyčinių dingimų; Specialiojo pranešėjo dėl neteisminių ar savavališkų egzekucijų ir Specialiojo pranešėjo dėl šiuolaikinių vergovės formų, įskaitant jos priežastis ir pasekmes.“
Skundai iš samdinių artimųjų
Nuo 2023 m. pradžios „Concord“ el. pašto adresą masiškai užplūdo laiškai iš Bachmute žuvusių samdinių artimųjų.
Jie ieškojo informacijos apie savo artimųjų likimus ir reikalavo žadėtų išmokų. Iš viso tokių prašymų gauta daugiau kaip 7 tūkst. Daugeliu atvejų artimieji negaudavo jokios kompensacijos.
„Aš Smirnova Natalija Vladimirovna, registruota ir gyvenanti Stavropolyje. Ar Tarasovas V. E. yra gyvas? Jei jis gyvas, kodėl nėra jo atlyginimo?“
Šių laiškų srautas buvo toks gausus, kad „Wagner“ grupė turėjo sukurti atskirą el. paštą.
„Wagner“ grupės samdiniai, dingę po J. Prigožino sukilimo
Rusija iš esmės nurašė visus, susijusius su viena didžiausių pusiau legalių Kremliaus grupių. „Wagner“ grupuotės samdinių griaučiai iš esmės buvo paskirstyti tarp Ramzano Kadyrovo padalinių ir „Afrikos korpuso“ grupės, kurią kuruoja Junus-Bekas Jevkurovas.
Tik nedidelė dalis samdinių tęsia kruviną darbą pagal senas J. Prigožino sutartis Malyje, Sudane, Centrinės Afrikos Respublikoje, Venesueloje ir kt.
Be to, nemažas (bet bendrame kontekste nereikšmingas) skaičius kalinių, kurie prie „Wagner“ grupuotės prisijungė vieni pirmųjų, atsidūrė laisvėje.
Jie prievartauja, žudo, apiplėšinėja ir yra beveik visiškai apsaugoti nuo baudžiamojo persekiojimo. Apie tai taip pat rašoma vienos iš smurto aukų laiške „Concord“ el pašte:
„Parašiau R. Kadyrovui jo oficialioje interneto svetainėje. Bet man atsakė, kad tai ne jų kompetencija. Pokalbyje jie pasakė, kad jei jis padarys nusikaltimą, galėsime kreiptis į jus. Kol jis grasina žodžiu, prašome neleisti jam įvykdyti realaus nusikaltimo.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Nes troliai tai niekur nedingo. Kaip dergėsi komentaruose taip dergiasi.
