Balsavimas surengtas po to, kai Rusija kovo mėnesį buvo pašalinta iš Europos Tarybos, prezidentui Vladimirui Putinui vasario 24 dieną pasiuntus karius į Ukrainą.
Šis žingsnis atėmė iš eilinių rusų tai, ką daugelis aktyvistų laikė paskutine viltimi sulaukti teisingumo, ir sužlugdė pastangas integruoti šalį į tarptautinę teisių apsaugos sistemą, teigia stebėtojai.
„Europos Žmogaus Teisių Teismas tapo Vakarų politikų įrankiu politiniame mūšyje prieš mūsų šalį“, – pareiškė Valstybės Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas po balsavimo.
„Kai kurie jo sprendimai tiesiogiai prieštaravo Rusijos konstitucijai, mūsų vertybėms ir tradicijoms“, – sakoma jo pareiškime.
Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisdikcijai Rusija priklausė daugiau nei 20 metų ir buvo didžiausias teismo nagrinėjamų bylų šaltinis.
Pagal naujai priimtą įstatymą Rusija nevykdys EŽTT sprendimų, priimtų po kovo 15 dienos, kai Maskva pareiškė pasitrauksianti iš Europos Tarybos. Tokį sprendimą ji priėmė po to, kai sustiprėjo spaudimas, kad Maskva būtų pašalinta iš šios organizacijos.
V. Volodinas pridūrė, kad bet kokios kompensacijos, kurias teismas priteisė iki kovo 15 dienos, bus mokamos tik rubliais ir tik į Rusijos bankų sąskaitas.
Priimtas įstatymas taip pat suteikia Rusijos teismams teisę panaikinti EŽTT sprendimus.
Vadinamasis „Ruxitas“ iš Europos Tarybos turės toli siekiančių pasekmių.
Žmogaus teisių gynėjai perspėja, kad Maskvos karinės kampanijos Ukrainoje metu gali sustiprėti spaudimas Rusijos pilietinei visuomenei, pablogėti kalinių padėtis, taip pat galimas mirties bausmės sugrąžinimas.
