Marija – pseudonimas, kurį „Kyiv Post“ redakciją savo pokalbio herojei davė saugumo sumetimais. Taip pat nuspręsta neatskleisti, kuriai Ukrainos teisėsaugos agentūrai dirba Marija.
Įveikusi pyktį ir pasibjaurėjimą, Marija klausėsi pasakojimų apie Rusijos karius, apiplėšinėjančius namus ir parduotuves okupuotuose miestuose, apie seksualinės prievartos prieš moteris incidentus ir žiaurų Ukrainos karių kankinimą.
„Jie dalijosi istorijomis apie tai, kaip tyčiojosi iš mūsų kareivių, ir net apibūdino siaubingus veiksmus, tokius kaip gerklės perpjovimas“, – ji pasakoja „Kyiv Post“.
„Prisimenu, kaip vienas kareivis gyrėsi savo žmonai, kaip jis vyrui perpjovė gerklę, o ji sureagavo juoku. Tai buvo siaubinga“, – sako Marija.
Visi pokalbiai tikri
Kad ir kaip būtų baisu, tai labai svarbus darbas. Pasak Marijos, pokalbių pasiklausymas yra vienas efektyviausių ir gyvybiškai svarbių Ukrainos žvalgybos operacijų aspektų, todėl tuo užsiima visos šalies teisėsaugos institucijos.
Dažnai šie pokalbiai yra svarbių detalių šaltiniai, prisidedantys prie veiksmingesnių Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karinių operacijų.
„Šias operacijas vykdo skirtingos teisėsaugos institucijos, kurių kiekviena turi savo specifinį fokusą. Jie visi atlieka savo vaidmenį“, – sakė Marija.
Nors jautri žvalgybos informacija, surinkta iš pokalbių, nėra viešai skelbiama, Ukrainos karinė žvalgyba (HUR) reguliariai skelbia perimtų skambučių fragmentus, kurie suteikia šviečiančių ir dažnai šokiruojančių įžvalgų apie sąlygas, su kuriomis susiduria Rusijos kariai fronto linijose.
Kai kurie nupasakoja, kad ištisi kariniai daliniai sunaikinami žiaurių išpuolių metu. Kai kurie aprašo incidentus, kuomet, nepakėlę karo naštos, kariai atsuka ginklą prieš savo kovos draugus. Kiti pademonstruoja didžiulį atotrūkį tarp tikrovės ir to, ką Rusijos kariai mano esant tiesa.
Rusijos žiniasklaida nuolat neigia skambučių turinį, sakydama, kad Ukraina juos klastoja.
„Taip, jie visi yra tikri, nors gali atrodyti beprotiški. Kartais pati negaliu patikėti žodžiais, kurių klausau, bet turime tai, ką turime“, – pokalbių autentiškumą patvirtina Marija.
Tarsi ieškoti adatos šieno kupetoje
Ir jų visų klausosi toks žmogus kaip Marija. Atskleisti vertingos informacijos per daugybę valandų perimtų pokalbių yra nepaprastai sudėtinga užduotis, panaši į adatos paiešką šieno kupetoje, sakė ji.
„Man teko klausytis įvairiausio turinio – nuo kasdienių pokalbių iki net aiškių sekso telefonu detalių“, – atvirauja Marija.
Ir nėra lengvo būdo išskirti svarbiausią informaciją iš viso informacinio triukšmo. Dažnai paplitusi klaidinga nuomonė, kad pokalbių pasiklausymas įsijungia automatiškai, kai asmuo ištaria konkretų „kodinį žodį“. Tačiau taip nėra.
„Nėra iš anksto nustatytų paleidimo žodžių, kurie automatiškai suaktyvintų balso įrašymą, pavyzdžiui, sušukus „bomba“, – sakė Marija.
„Pirmiausia nustatomi asmenys, įtariami nusižengimu, ir tik tada pradedame sekti jų pokalbius. Tokiems veiksmams turi būti pagrįstų priežasčių“, – pažymi Marija.
„Ir atsižvelgiant į tai, kad kiekvienas karys, esantis priešo pusėje, pagal apibrėžimą yra priešas ir potenciali grėsmė, jie visi mums kelia įtarimą, todėl jie tampa pokalbių pasiklausymo objektais“, – sako Marija.
Išgirdo tik vieną racionalų žmogų
Tačiau nepaisant didžiulio Ukrainos perimtų skambučių skaičiaus, per pusantrų tarnybos metų Marija susidūrė tik su vienu žmogumi, kuris, kaip jai pasirodė, į karą Ukrainoje žiūrėjo racionaliai.
„Iš šimtų pokalbių, kurių klausiausi, buvo tik vienas žmogus – moteris, kario žmona“, – sakė ji.
„Ji bandė samprotauti su savo vyru, sakydama jam, kad tai, ką jie daro, yra neteisinga, kad jie atima gyvybes. Buvau nuoširdžiai nustebusi. Tai buvo blaivus momentas tarp viso nerimą keliančio turinio, kurį girdžiu kasdien“, – pasakojo Marija.
„Iš pradžių netikėjau. Maniau, gal ji juokauja ar gal aš ką nors neteisingai išgirdau. Bet ne, paaiškėjo, kad ji tikrai racionalus, padorus žmogus. Tačiau ji buvo greičiau išimtis nei taisyklė“, – pripažįsta Marija.
Neseniai Marija perėjo dirbti į kitą skyrių toje pačioje organizacijoje, kur jai nebetenka klausytis pokalbių. Ji paaiškino, kad nebegali to pakelti. Pakeitus darbą, gyvenimas tapo daug lengviau valdomas.
„Man tai tapo morališkai neįveikiama. Mano diena prasidėdavo nuo tuo, kad atvažiuodavau į darbą, skirdavau 15 minučių susikaupti, o tada pasinerdavau į savo užduotis. Šalies padėtis, ypač kasdienis pasinėrimas į šį nerimą keliantį turinį, paveikė mane. Tai buvo neįtikėtinai sudėtinga“, – atvirai sako Marija.
„Ateiti į darbą ir kasdien patirti tokį negatyvą buvo toksiška. Kai perėjau į naujas pareigas, gyvenimas tapo daug labiau pakenčiamas“, – kalbėjo moteris.
