Kryme dabar visiškai kitoks vaizdas, nei įsivaizduoja dauguma rusų, kurie Juodosios jūros pusiasalį sieja su vaizdais iš atviručių – čia palmių įrėminti paplūdimiai, žydras vanduo ir pigus vietinis vynas. Būtent tai ir buvo 2014-ųjų aneksijos tikslas – atgauti Sovietų Sąjungos Rivjerą, kuri laikyta rusų carų karūnos brangakmeniu, romėnų imperatorių, mongolų chanų ir otomanų sultonų prekybiniu ir jūriniu forpostu.
Didžiąją pusiasalio dalį užima sausos stepės ir kalnai, kuriuose yra seklių upelių, paverčiančių tinkamais gyventi slėnius ir pakrantės zonas. Žemdirbystė čia priklauso nuo drėkinimo sistemos, o gyvenvietės čia ėmė klestėti tik po to, kai sovietai pastatė du tuzinus rezervuarų ir kanalą, kuriuo vanduo čia nukreipiamas iš Ukrainos didžiausios upės Dniepro.
2013 metais iš Šiaurės Krymo kanalo gauta 1,5 milijono kubinių metrų vandens. Tai sudarė apie 85 procentus iso Krymo geriamojo ir drėkinimui naudoto vandens. Tačiau netrukus po aneksijos, Ukrainos valdžia uždarė kanalą su paskubomis pastatyta užtvanka. Toks sprendimas sulaukė nedaug dėmesio per tuo metu vykusį diplomatinį Ukrainos ir Rusijos konfliktą ir vėliau prasidėjusi separatistinį konfliktą Rytų Ukrainoje.
Tačiau blokada naikina Krymo žemdirbystę, ekonomiką ir kenkia visai 2,3 milijonų populiacijai – taip tvirtina gamtosaugos ekspertai ir pareigūnai.
Paskelbtas įspėjimas, jog chroniškas vandens trūkumas Kryme atrodo neišvengiamas ir gali paskatinti poreikį perkelti Krymo gyventojus į Rusiją.
„Turės būti perkelta tūkstančiai žmonių. […] Netrukus galime Krymo centre pamatyti dulkių audras su druska“, - „Al Jazeera“ sakė aktyvistas Vladimiras Garnachukas.
Ukrainos vandens ekspertas Mikhailas Romashchenko patvirtino, kad paties Krymo vandens išteklių gali užtekti tik maždaug pusei pusiasalio populiacijos.
„Mes kalbame apie milijoną žmonių. Manome, kad Krymas yra regionas, kuriame yra katastrofiškai mažas vandens tiekimas“, - vertina Ukrainos Vandens melioracijos instituto vadovas M. Romashchenko.
„Humanitarinė katastrofa“
Nuo vandens blokados pradžios Ukraina žinojo, kad sukels humanitarinę „katastrofą“. Taip tuomet ir pasakė Ukrainos irigacijos ekspertas Vasilyus Stashukas, kuris prieštaravo kanalo blokavimui.
Ir dabar galima tvirtinti, kad ši blokada beveik sunaikino Krymo žemdirbystę. Drėkintos žemės plotas sumažėjo beveik 30 kartų. Tokią informaciją pateikė Krymo prorusiškas žemės ūkio ministas Andrey'us Ryumshinas. Prorusiška Krymo valdžia uždraudė auginti daug vandens reikalaujančius pasėlius, tokius kaip ryžiai ir sojos. Vietoje jų bandoma populiarinti žieminius kviečius, plėsti vynuogynus ir auginti orchidėjas. Dar vienas variantas – pakeisti žemdirbystę avių auginimu, pasakoja pareigūnai.
Krymo rezervuaruose surinktas vanduo, kuris anksčiau buvo naudojamas drėkinimui, dabar yra tiekiamas į gyvenamąsias teritorijas.
Prorusiška Krymo valdžia, kalbama, yra pasižadėjusi pabaigti kurti požeminio vandens siurblių tinklą iki 2020-ųjų. Tačiau ekspertai sako, kad požeminio vandens rezervas priklauso nuo uždaryto kanalo ir per kelerius metus gali būti visiškai išeikvotas.
Jau 2016-ųjų vasarą pusė iš 14 Kryme esančių regionų susidūrė su vandens trūkumu rugpjūčio mėnesį. Kelias savaites vienam miestui ir keliems kaimams rytinėje Krymo dalyje vanduo buvo tiekiamas sunkvežimiuose atvežtomis cisternomis.
Krymo sugrąžinimas Rusijai prezidento Vladimiro Putino reitingus pakelė net iki 88 procentų. Vietinių gyventojų nepasitenkinimas yra tikrai nereikalingas Kremliui, kuriam tenka kovoti su Vakarų sankcijomis, ekonomine krize bei vargti su Rusijos įstatymų taikymo Kryme sistema.
