Šaltiniai Europos diplomatinėse tarnybose Vokietijos leidiniui „Die Welt“ patvirtino, jog protesto nota dėl Jungtinių Valstijų kišimosi į „Nord Stream 2“ projekto įgyvendinimą JAV Valstybės departamentui buvo išsiųsta rugpjūčio 12-ąją.
Anot „Deutsche Welle“, kol kas nežinoma, kurios trys ES šalys šio dokumento nepasirašė.
Vokietijos žiniasklaida skelbia, jog notos turinys iš esmės atitinka ES diplomatijos vadovo Josepo Borrellio liepos 17-osios pareiškimą, kuriame buvo išreikštas susirūpinimas dėl augančios JAV sankcijų grėsmės šiame projekte dalyvaujančioms Europos įmonėms ir jų interesams, pabrėžta, kad „Europos politiką turi spręsti Europa, o ne trečiosios šalys“. Savo pareiškime jis taip pat leido suprasti, kad kad ES mano, kad eksteritorinių sankcijų taikymas prieštarauja tarptautinei teisei.
Praėjusį mėnesį abeji JAV Kongreso rūmai patvirtino gynybos biudžeto projektą, kuris apima sankcijų „Nord Stream 2“ išplėtimą - įmonėms, kurios yra įsitraukusios į jo užbaigimą.
2019-ųjų gruodžio 20-ąją JAV prezidentui Donaldui Trumpui paskelbus sankcijas „Nord Stream 2“, šio dujotiekio tiesimas Šveicarijos bendrovės „Swiss Allseas“ trimis specialiais laivais buvo nedelsiant nutrauktas. Vamzdynas nutiestas 94 proc., projekto įgyvendinimas sustojo.
Šiuo metu galiojančios Vašingtono sankcijos nukreiptos prieš laivus, tiesiogiai užsiimančius vamzdžių klojimu po vandeniu. Naujų sankcijų taikiniai - laivų draudikai bei aptarnavimo įmonės, atliekančios geodezinius, tranšėjinius, suvirinimo ir kitus darbus. Sankcijos taip pat būtų nukreiptos prieš įmones, vykdančias vamzdynų bandymus ir juos sertifikuojančias, tai yra atliekančios darbus, be kurių vamzdynai negali būti pradėti naudoti.
55 mlrd. kubinių metrų metinio pralaidumo vamzdynas „Nord Stream 2“ Baltijos jūroje nuo Rusijos iki Vokietijos klojamas greta daugiau nei aštuonerius metus jau veikiančio, tokio pat pajėgumo dujotiekio "Nord Stream".
Kremliaus kontroliuojamas „Gazprom“ yra vienintelis faktinis šio projekto vystymo bendrovės akcininkas, o jo Europos partnerės šiame projekte - Vokietijos „Wintershall“ bei „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“, Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų „Dutch Shell“ - yra finansavimo dalininkės bei būsimos naudos gavėjos.
