„Man svarbu išgirsti, ką iš tikrųjų galvoja žmonės. Jeigu yra vieta, kurioje žmonės sako, ką galvoja – tai yra taksi automobilis", – premjeras sakė vaizdo pranešime, paskelbtame socialiniuose tinkluose „Facebook", „Twitter" ir „YouTube".
Šis įrašas buvo paskelbtas įsisiūbavus politinės agitacijos kampanijai prieš rugsėjo 9-ąją vyksiančius visuotinius rinkimus, kuriuos J. Stoltenbergo valdančioji centro dešinioji koalicija tikriausiai pralaimės, kaip rodo naujausių apklausų rezultatai.
Neįprasto darbo J. Stoltenbergas ėmėsi vieną birželio popietę. Jis dėvėjo Oslo taksisto uniformą, taip pat segėjo ženklelį su savo pavarde ir vežiojo keleivius Norvegijos sostinėje juodu „Mercedes".
Salone įrengtos slaptos vaizdo kameros fiksavo ant galinio krėslo sėdinčių keleivių reakciją, iš kurių vienas pareiškė: „Iš čia žiūrint, atrodote labai panašus į premjerą".
Viena senyva moteris, kuri taip pat atpažino J. Stoltenbergą, ragino jį ką nors daryti dėl didžiųjų bendrovių vadovų atlyginimų, skųsdamasi, kad „jie neturėtų šitaip žertis milijonų".
Važiuodami rinkėjai kalbėjo apie daugelį klausimų – pradedant švietimo problemomis, baigiant naftos sektoriaus politika.
Atviravo ne vien klientai: J. Stoltenbergas vienai keleivei prisipažino, kad nevairavo aštuonerius metus.
„Manau, jums sekasi neblogai, – atsakė mergina. – Bent jau esu gyva."
Kita keleivė buvo mažiau sužavėta, kai J. Stoltenbergas staiga nuspaudė stabdžius.
„Šis vairavimas ne pats geriausias, kokį esu mačiusi, – ji pareiškė juokdamasi. – Nesu patenkinta tokiu vairavimu."
Paklaustas bulvarinio dienraščio „Verdens Gang", ar norėtų dirbti taksi vairuotoju, jeigu pralaimėtų rinkimus, J. Stoltenbergas atsakė: „Manau, kad šaliai ir Norvegijos taksi keleiviams būtų geriau, jeigu aš dirbčiau premjeru, o ne taksistu."
Laikraštis nurodė, kad keleiviams nereikėjo mokėti už kelionę su premjeru.
Darbo partijos lyderis sugebėjo užtikrinti, kad Norvegijos ekonomika, sustiprinta naftos eksporto, liktų beveik nenukentėjusi per 2008-ųjų pasaulinę finansų krizę.
Tačiau jo partijos, atėjusios į valdžią 2005 metais, populiarumas mažėjo, o daugelis rinkėjų mano, kad ji vadovauja jau per ilgai.
Darbo partija taip pat buvo griežtai kritikuojama dėl nepakankamo institucijų pasiruošimo reaguoti į ultradešiniųjų pažiūrų ekstremisto Anderso Behringo Breiviko 2011 metais įvykdyto sprogdinimo Osle ir šaudynių Utiojos saloje. Per tas atakas žuvo iš viso 77 žmonės.
Pirmadienį paskelbti vienos apklausos rezultatai rodo, kad vyriausybę palaiko tik 41 proc. respondentų, o opozicinę Konservatorių partiją ir tris jos sąjungininkes palankiai vertina beveik 53 proc. rinkėjų.
Tačiau J. Stoltenbergo pastangos prie taksi automobilio vairo padėjo laimėti mažiausiai vieną rinkėją.
Išlipdamas vienas senyvas keleivis pareiškė premjerui: „Buvo malonu ... Balsuosiu už Darbo partiją."
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.