Suomijos Aplinkos ministerija „rekomendavo“ dujotiekį Baltijos dugnu iš Rusijos į Vokietiją tiesiančiam koncernui „Nord Stream AG“ išnagrinėti alternatyvų dujotiekio maršrutą, kuris nesidriektų per Suomijos teritorinius vandenis, teigiama ministerijos išplatintame pranešime.
Suomijos vyriausybės atstovai siūlo dujotiekio statytojams imtis tirti alternatyvų jo tiesimo maršrutą Suomių įlankoje orientuojant jį į pietus nuo Gotlando salos, kad trasa nekirstų suomių teritorinių vandenų. Suomijos Aplinkos ministerija pabrėžė būtinybę ištirti, kokį poveikį aplinkai turės „labiau į pietus nukreiptas maršrutas“.
Be to, Suomija paragino Rusijos ir Vokietijos konsorciumą išnagrinėti dujotiekio maršruto, kurio didžioji dalis būtų sausumoje, galimybę.
Anksčiau „Nord Stream“ atstovai buvo pareiškę, kad konsorciumas nenagrinės alternatyvaus maršruto į pietus nuo Gotlando salos galimybės, nes šioje jūros dalyje vykdoma aktyvi laivyba, be to, šiame jūros rajone nutiesta daug povandeninių kabelių.
Prieš kelias dienas savo susirūpinimą galimu „Nord Stream“ dujotiekio pavojumi, keliamu Baltijos jūrai, išreiškė ir oficialūs Švedijos atstovai.
„Balsas.lt“ jau rašė, kad Baltijos jūra bus priversta patirti Rusijos ir Vokietijos konsorciumo „Nord Stream“, jūros dugnu tiesiančio dujotiekį iš Rusijos į Vokietiją, statytojų ruošiamą nuodų šoką. Apie tai pranešė Vokietijos laikraštis „Die Tagesszeitung“.
Pasak leidinio, prieš pradedant eksploatuoti beveik 1200 kilometrų dujotiekį, jūros dugne paklotą vamzdyną reikės praplauti nuodingu ėsdinančiu skysčiu, kad vamzdžių vidinė pusė būtų visiškai švari.
Išplovus vamzdyną 2,4 milijardų litrų šio skysčio, kuris skirtas bakterijoms ir mikroorganizmams naikinti, bus išpilta į Baltijos jūrą. Toks skysčio kiekis prilygsta dešimties 240 tūkstančių tonų talpos supertankerių talpai.
Pasak dienraščio, apie tokius „Nord Stream“ konsorciumo planus viešai paskelbta praėjusį ketvirtadienį. Švedijos žurnalas „Ny Teknik“ pranešė, kad ši informacija yra praėjusių metų gruodžio 21 d. konsorciumo Švedijos vyriausybei pateiktoje statybos darbų paraiškoje.
„Die Tagesszeitung“ teigimu dezinfekuojant vamzdyną bus naudojamas gliutaraldehidas – labai nuodingas ir aplinkai pavojingas cheminis junginys. Jis gali stipriai sudirginti akis ir plaučius. Gliutaraldehido tirpalas be kita ko naudojamas apdirbant odą ir dezinfekuojant instrumentus.
Švedijos valstybinės priežiūros tarnybos atstovė ekotoksikologė Anneli Rydström teigia, kad paties konsorciumo atlikti skaičiavimai liudija apie pavojų jūros organizmams. Labiausiai ji nerimauja dėl jūržolių, rašo dienraštis. „Jūržolės – jūros ekosistemos pagrindas, o vamzdyno plovimo skystis joms yra labai nuodingas“, - sakė ekotoksikologė. Be to, pasak jo, net nedideli cheminės medžiagos kiekiai pavojingi vėžiagyviams ir žuvims. „Analogiškais atvejais, kai būdavo prašoma leisti naudoti šią medžiagą, mes tokius prašymus atmesdavome“, - sakė A. Rydström.
Naudojant gliutaraldehidą pramonėje nuotekos prieš išleidžiant į jūrą turi būti išvalomos. Kadangi šį cheminį junginį „Nord Stream“ planuoja naudoti Švedijos ekonominėje zonoje Baltijoje, sprendimą, leisti ar neleisti išleisti gliutaraldehidą tiesiai į jūrą, turės priimti Stokholmas. Didžiausią nuodingojo skysčio dalį planuojama išleisti į Baltijos jūrą maždaug dujotiekio trasos viduryje, ties Švedijai priklausančia Gotlando sala. Ten „Nord Stream“ ketina statyti dujotiekio aptarnavimo platformą.
