Europos Parlamento priimta rezoliucija dėl „Nord Stream“ dujotiekio statybos nepajėgs sustabdyti projekto realizavimo, antradienį pareiškė „Nord Stream“ atstovas.
„Nord Stream“ atstovas sakė „Reuters“ naujienų agentūrai, kad Europos parlamente vykęs balsavimas nepakoreguos nei projekto realizavimo terminų, nei statybos kaštų. Pasak jo, „sutartys su dauguma „reikšmingų“ partnerių jau pasirašytos“.
Būtina ištirti poveikį aplinkai
Antradienį didele balsų dauguma patvirtintoje neįpareigojančioje ataskaitoje Europos Parlamentas pareikalavo prieš tiesiant dujotiekį Baltijos jūros dugnu nepriklausomai įvertinti jo poveikį aplinkai, taip pat apsvarstyti alternatyvius jo maršrutus bei aiškiai numatyti atsakomybę už galimą žalą. EP nuomone, panašūs projektai turėtų būti įgyvendinami kartu su visomis Baltijos jūros regiono šalimis, o ES vaidmuo juose turėtų būti svarbesnis.
Pernai Europos Parlamentas gavo dvi Lenkijos ir Lietuvos gyventojų peticijas, kuriose nuogąstaujama dėl „Nord Stream“ dujotiekio, planuojamo tiesti Baltijos jūros dugnu tarp Rusijos ir Vokietijos, poveikio aplinkai.
Lietuvos jaunųjų konservatorių lygos parengtą peticiją parėmė 18 Baltijos šalių nevyriausybinių organizacijų, ją pasirašė apie 28 tūkst. gyventojų. Atsakydamas į piliečių susirūpinimą, EP Peticijų komitetas parengė ataskaitą šiuo klausimu, o antradienį dėl jos balsavo visas Parlamentas.
EP teigimu, dėl gausybės Antrojo pasaulinio karo pabaigoje Baltijos jūroje palaidotų toksiškų medžiagų planas jos dugnu tiesti dujotiekį gali kelti grėsmę šios jūros aplinkai ir prie jos esančių valstybių gyventojams.
Pripažindami, jog šis „europinės reikšmės projektas padės ES patenkinti ateities energijos poreikius“, europarlamentarai ragina paskirti nepriklausomą organizaciją, kuri ištirtų jo poveikį aplinkai atsižvelgusi į visų Baltijos pajūrio valstybių nuomones. Parlamentas taip pat ragina ištirti galimus alternatyvius dujotiekio maršrutus.
EP nuomone, „Baltijos jūra yra bendras su ja besiribojančių valstybių turtas, taigi su ja susiję klausimai neturėtų būti sprendžiami sudarant dvišalius susitarimus“, o siūlomas projektas turėtų būti įgyvendinamas bendradarbiaujant su visomis regiono šalimis ir leidus joms prižiūrėti darbus.
Parlamentas pažymi, jog „ekonominės kompensacijos už sutrikimus ar žalą klausimas turi būti labai aiškiai išspręstas iki darbų pradžios“, o bendrovė „Nord Stream“ turi prisiimti visą atsakomybę už galimą žalą.
Europos Komisija raginama „įvertinti rinkos konkurencijos padėtį po galimo „Nord Stream“ dujotiekio užbaigimo ir prireikus imtis priemonių neleisti „Gazprom“ dominuoti ES dujų rinkose, kol ES bendrovėms nebus užtikrintos atsakomosios teisės įeiti į Rusijos rinką“.
Ataskaitai pritarė 542 deputatai, prieš pasisakė 60. Aprobuotasis dokumentas juridinės galios neturi.
Bandyta sužlugdyti
Anksčiau Lietuvos europarlamentarai skundėsi, kad vokiečiai ir Rusijos kompanija „Gazprom“, pasitelkę lobistus Europos Parlamente bando sužlugdyti nepriklausomą būsimo dujotiekio Baltijos jūroje poveikio aplinkai tyrimą.
Europos parlamente stringa Baltijos šalių siekis, kad būtų atlikta nepriklausoma Vokietiją ir Rusiją sujungsiančio „Nord Stream“ dujotiekio poveikio aplinkai analizė. Pasak Lietuvos europarlamentarų, dujotiekio šalininkai griebiasi įvairių gudrybių, kad rezoliucija dėl dujotiekio grėsmės Baltijos jūrai būtų svarstoma iš naujo arba atidėta.
Europos parlamento narys profesorius Vytautas Landsbergis teigė, kad Rusijos dujų monopolininkas veikia per savo lobistus ES institucijose ir siekia pakeisti sprendimą, kad „Nord Stream“ dujotiekis būtų tiesiamas tik ištyrus jo poveikį aplinkai.
