Lietuvos ir Estijos gynybos ministerijos išsakė susirūpinimą dėl augančio karinio aktyvumo ir nurodė dėsningumus, kuriuos įžvelgė ir prieš rusų įsiveržimą į Krymą.
Praėjusią savaitę Rusija pareiškė, kad jos ginkluotosios pajėgos nenustos vykdyti karinių mokymų.
M. Hurtas taip komentavo: „Mano manymu, Rusijos valdžia nori padidinti savo karinių pajėgų pasirengimą, o taip pat priversti Europos šalis atsainiau žiūrėti į „naują gyvenimo formą“ – situaciją, kai Rusijos ginkluotosios pajėgos dažnai vykdo netikėtus mokymus“.
Pasak M. Hurto, toks atsipalaidavimas būtų „itin pavojingas“, ypač Estijai, Latvijai ir Lietuvai.
Realus veiksmų prieš Baltijos šalis scenarijus – tai „normalūs“ rusiški staigūs mokymai, kurie be perspėjimo transformuojasi į ryžtingą vienos iš Baltijos šalių sostinės puolimą arba net iškart į kelias sostines. Tokio pobūdžio puolimas susilauktų daugiau sėkmės, negu hibridinis scenarijus, kurį mes matėme Kryme, pasakojo ekspertas.
„Ryžtingas Vladimiro Putino žingsnis, numatantis, kad silpni Europos lyderiai staigiai nesureaguos ir pradės „vengti eskalacijos“, – tai tikėtinas scenarijus,“ – teigia ekspertas. Jo manymu, „kuo geresnis NATO pajėgų pasirengimas, tuo ramiau demokratinei Europai“.
„Atgavusios nepriklausomybę, Baltijos šalys visada laikė Rusiją didžiausia grėsme savo laisvei,“ – pažymėjo ekspertas.
