S-300 – į Siriją
Rusija stengsis užtikrinti kovinėse operacijose Sirijoje dalyvaujančių oro pajėgų saugumą, todėl vienoje karinėje bazėje bus dislokuotas zenitinių raketų kompleksas S-300, trečiadienį pareiškė prezidentas Vladimiras Putinas, reaguodamas į ankstesnę dieną įvykusį incidentą, kai Turkija numušė vieną Rusijos karo lėktuvą prie sienos su Sirija.
„Kalbant apie skrydžių saugumo užtikrinimą per mūsų kovines operacijas Sirijoje, vakar paskelbtų pasiūlymų nepakanka. Mes tai jau ryte aptarėme su Gynybos ministerija, – žurnalistams sakė V.Putinas. – Mūsų oro pajėgų bazėje Sirijoje bus dislokuotas oro erdvės gynybos kompleksas S-300. Tikiuosi, kad tai kartu su kitomis priemonėmis, kurių imsimės, pakaks skrydžių saugumui užtikrinti.“
„Noriu pasakyti, kad mes, be abejo, kuo rimčiausiai vertinsime tai, kas įvyko, o visi mūsų ištekliai bus naudojami saugumui užtikrinti“, – pabrėžė jis.
S. Lavrovas – su Turkija nekariausime, tačiau vykti į šią šalį nerekomenduoju
Turkijos pajėgoms numušus rusų karo lėktuvą, Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas antradienį atšaukė savo vizitą į Turkiją, kur trečiadienį buvo numatytos derybos su jo kolega Turkijos ministru.
„Vertinimai itin suprantami, (Rusijos) prezidentas tiesiai pasakė, kad tai negali nepaliesti Rusijos ir Turkijos santykių. Todėl priimtas sprendimas atšaukti tą susitikimą, kuris planuotas rytoj Stambule Rusijos ir Turkijos užsienio reikalų ministrų lygiu vadinamosios bendros strateginio planavimo tarybos pavidalu“, – sakė S.Lavrovas.
„Kariauti su Turkija nesiruošiame; santykiai su Turkijos liaudimi nepasikeitė – mums (tik) kyla klausimų dėl dabartinės Turkijos vadovybės veiksmų“, – S.Lavrovas sakė žurnalistams po pokalbio su Turkijos diplomatijos vadovu, tuo pratęsdamas dar konflikto su Ukraina metu Kremliaus pasirinktą „kariaujame ne su tauta, o su bloga valdžia“ taktiką, kuri karo su savo rytine kaimyne metu jau nusinešė daugiau nei 8 tūkst. žmonių gyvybių.
Rusijos URM patarė Rusijos piliečiams susilaikyti nuo turistinių kelionių į Turkiją, kurioje teroro išpuolių grėsmė esanti ne mažesnė negu Egipte.
„Kritinė teroristinių reiškinių Turkijos teritorijoje masė, mūsų vertinimu, nė kiek ne mažesnė, negu Egipte. Todėl, žinoma, mes nerekomenduojame mūsų piliečiams turizmo ar kokiu nors kitu tikslu vykti į Turkiją“, – pareiškė S.Lavrovas žurnalistams Sočyje.
Apkaltino Turkiją provokacija
Rusijos užsienio reikalų ministras trečiadienį pareiškė, kad Turkijos įvykdytas Rusijos karo lėktuvo numušimas jam atrodo panašus į „suplanuotą provokaciją“.
„Rimtai abejojame, ar tai buvo iš anksto nesuplanuotas aktas. Tai labai panašu į suplanuotą provokaciją“, – diplomatijos vadovas Sergejus Lavrovas sakė per spaudos konferenciją Maskvoje.
S.Lavrovas argumentavo tuo, kad suverenios Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu per jųdviejų pokalbį telefonu nesugebėjo paaiškinti, kodėl Ankaros karinės oro pajėgos atakavo Rusijos šturmo lėktuvą Su-24, nesuderinusios veiksmų su Jungtinėmis Valstijomis, kurios susitarė su Rusija dėl tokių incidentų prevencijos. Kodėl Rusija nesuderino savo karo lėktuvų skrydžių su Ankara, S. Lavrovas „užmiršo“ papasakoti.
„Pasidomėjau savo kolegos Turkijoje, ar turkai savo veiksmus prieš Rusijos lėktuvus derino su amerikiečiais, kurie yra koalicijos lyderiai. Jis man nieko nesugebėjo atsakyti“, – pasakojo S.Lavrovas, matyt, laikydamasis Kremliuje įsigalėjusios nuomonės, kad pasaulyje yra tik du žaidėjai priimantys sprendimus – Rusija ir JAV.
„Smūgis už 44 mlrd. dolerių“
Rusijoje jau skaičiuojama, „kiek Turkijai kainuos“ vakarykštis numuštas rusų lėktuvas. Kol kas realybė prasilenkia su išdidumu, tačiau teoriškai verslo naujienų portalas dviejų šalių prekybos ir paslaugų santykius įvertino 44 mlrd. dolerių per metus.
Tradiciškai daug turkai perkasi iš Rusijos energijos šaltinių – tai yra antroji šalis pagal Rusijos importuojamų dujų kiekį (pirmojoje – Vokietija). 2014 metais Rusija į Turkiją eksportavo 27,3 mlrd. kubinių metrų dujų, kas sudaro 60 proc. viso bendro šaliai reikalingo kiekio. Daug investavusios į Turkijos energetiką yra Rusijos valstybinės įmonės „Gazprom“, „Lukoil“, „Inter RAO“, „Rosatom“. Žurnalistams susisiekti su šių įmonių atstovais nei lėktuvo katastrofos dieną, nei vėliau nepavyko. Manoma, kad galutinai bus palaidotas „Pietų srauto“ dujotekio projektas, tačiau pastarąjį pusmetį, dėl sunkios Rusijos finansinės situacijos, jis buvo tiek kartų laidojamas, kad pavadinti tai „skaudžiomis sankcijomis Turkijai“ būtų pernelyg naivu.
Skaudžiausias, ir kol kas realiausias, smūgis Turkijai galėtų būti draudimas Rusijos piliečiams vykti į Turkiją, kurią yra pamėgę šios šalies turistai.Ypač po analogiško draudimo vykti į kitą rusų mėgiamą šalį – Egiptą, turkų verslininkai turėjo sulaukti nemažo karštos saulės išsiilgusių rusų. Tačiau tuomet patys rusai tuomet susidurs su poilsinių kelionių į šiltus kraštus vakuumu. Patys rusai niūriai juokauja, kad kol draudžiama skristi į Turkiją, Egiptą, o okupuotame Kryme nėra elektros, rusams vienintelė normali vieta pailsėti belieka tik „anapily“. Maža to, netgi ir draudimai skristi į Turkiją kol kas nėra oficialiai įvesti. Greitosiomis vakar suregzta „oficiali pozicija“, kad Rusija negali užtikrinti saugumo Turkijoje atostogaujantiems Rusijos piliečiams, jeigu tik šie, aišku, nėra naikintuvo pilotai besiblaškantys Sirijos-Turkijos pasienyje, vargu ar įtikins bebaimius „viskas įskaičiuota“ gerbėjus ramiai atostogauti pamėgtoje Antalijoje.
Nors jau dvi dienas Rusijos politikų viešai deklaruojama apie „nutrūkusius ekonominius“ abipusius ryšius, tačiau Kremlius kol kas neskuba imtis drastiškų sprendimų. Tą patį vakarą pasirodęs Rusijos turizmo agentūros pranešimas apie draudimą turizmo bendrovėms prekiauti kelionių paketais į Turkiją buvo skurdžiai papildytas vos keliais rusų politikų aštresniais pareiškimais. Žadėto „skaudaus atsako“, matyt, reikės dar palaukti.
Tačiau, jeigu prisimintume Rusijos elgesį ankstesnių krizių metu, tai į bet kokį išorės spaudimą ji atsakydavo ne deklaruojamais simetriniais veiksmais, o šaudavo sau į koją, arba „trenkdavo“ silpnesniam.
