Jos taip pat įspėjo, kad žmogaus teisių padėtis aneksuotame pusiasalyje „smarkiai pablogėjo“, Rusijai okupavus jį.
Naujoje JT Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro ataskaitoje pažymima, kad ši agentūra surinko įrodymų apie „šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus: savavališkus areštus ir sulaikymus, priverstinius dingimus, netinkamą elgesį ir kankinimą, bei apie mažiausiai vieną neteisminę egzekuciją“.
Maskva Ukrainai priklausantį Juodosios jūros Krymo pusiasalį aneksavo 2014 metų kovą, netrukus po vadinamosios Maidano revoliucijos, kai Kijeve buvo nuverstas Ukrainos prorusiškų pažiūrų prezidentas Viktoras Janukovyčius.
Daugelis Vakarų valstybių įvedė Rusijai sankcijas už Krymo atplėšimą nuo Ukrainos.
Pirmadienį paskelbtoje ataskaitoje JT Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras ragina Maskvą laikytis savo, okupacinės valdžios, įsipareigojimų.
Dokumente taip pat reikalaujama, kad būtų ištirti visi numanomo kankinimo, pagrobimų ir nužudymų, už kuriuos atsakingi Rusijos saugumo pajėgų ir Krymo savigynos pajėgų nariai, atvejai.
„Labai svarbu, kad būtų užtikrinta atsakomybė už žmogaus teisių ir kitus pažeidimus bei atlyginta žala aukoms“, – sakė JT žmogaus teisių komisaras Zeidas Ra'adas al Husseinas ( Zeidas Raadas Huseinas).
Šimtai kalinių buvo neteisėtai perkelti iš Krymo į kalėjimus Rusijoje, rašoma ataskaitoje ir priduriama, kad mažiausiai trys asmenys mirė būdami sulaikyti, nes nesulaukė reikiamos medicinos pagalbos
Ataskaitoje smerkiamas Rusijos sprendimas Ukrainos įstatymus pakeisti Rusijos įstatymais ir versti žmones priimti Rusijos pilietybę.
Valstybės tarnautojai buvo verčiami atsisakyti Ukrainos pilietybės, nes priešingu atveju jiems grėsė atleidimas. Tuo tarpu Krymo gyventojai, kurie teisiškai negalėjo būti laikomi rusais, faktiškai tapo užsieniečiais savo regione, rašoma dokumente.
Tokie žmonės „negali turėti dirbamos žemės, balsuoti ir būti renkami, registruoti religinės bendruomenės, prašyti leidimo organizuoti viešus susirinkimus, užimti postų viešojo administravimo institucijose“ ir netgi užregistruoti savo automobilio, pažymima ataskaitoje.
„Kryme praktiškai neliko galimybės mokytis ukrainiečių kalba“, – priduriama joje.
Tyrėjams nebuvo leista įvažiuoti į Krymą, todėl jų ataskaita paremta pokalbiais, kuriuos jie rengė būdami Ukrainoje.
Maskva taip pat kaltinama parama prorusiškiems separatistams Ukrainos pramoniniuose rytuose, kur nuo 2014 metų balandžio per konfliktą žuvo daugiau nei 10 tūkst. žmonių.
Tuo metu Rusija šią JT stebėtojų misijos paruoštą ataskaitą apie žmogaus teisių padėtį Kryme laiko nelegitimia, pirmadienį pareiškė šaltinis Rusijos atstovybėje JT Ženevoje naujienų agentūrai „Interfax“.
„Šią ataskaitą mes laikome nelegitimia“, – sakė agentūros pašnekovas.
„Keista, kad stebėtojai iš JT misijos Ukrainoje, kuri buvo suformuota pagal dvišalį JT Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro ir Ukrainos susitarimą, ruošia ataskaitą apie žmogaus teisių padėtį Rusijoje ir dar ją komentuoja“, – pareiškė šaltinis.
„Mes manome, kad tai nėra stebėtojų misijos kompetencijoje“, – pažymėjo jis.
