Briuselis ir toliau stengiasi, nepaisant nesėkmės Vašingtone, kur prezidento Joe Bideno pastangos priimti vidaus įstatymus, suderinančius Jungtinių Valstijų mokesčių įstatymus su naujuoju tarptautiniu susitarimu, savaitgalį žlugo po to, kai garsus Vakarų Virdžinijos demokratų senatorius Joe Manchinas blokavo šiuos planus.
Nesugebėjimas susiderinti su JAV gali sužlugdyti pasaulinį susitarimą, kuriuo siekiama panaikinti mokesčių lengvatų zonas ir užtikrinti, kad tarptautinės įmonės mokėtų sąžiningus mokesčius. Tikimasi, kad iki 2024 m. pastangos taps įstatymais daugiau nei 130 šalių.
G20 šalių lyderiai šią iniciatyvą patvirtino spalį. Kelias savaites prieš tai, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija tarpininkavo 137 šalių pelno mokesčio reformų paketui.
Į EBPO paketo susitarimą įtrauktas mokestis 100 didžiausių pasaulio įmonių, kurios, kaip trečiadienį pareiškė Komisija, gali padėti grąžinti skolą, kuri padengtų ES atkūrimo fondo finansavimą. Tikimasi, kad ES įneš didžiausią dalį iš 150 mlrd. eurų papildomų kasmetinių mokesčių pajamų, gaunamų taikant naują minimalų pelno mokesčio tarifą. Kitoje pasaulinio mokesčių susitarimo dalyje didžiausios pasaulio įmonės išskirstytų dalį metinių mokesčių įplaukų pagal šalis, atsižvelgdamos į tai, kur šios įmonės turi klientų.
Abiem pasaulinio minimalaus mokesčių susitarimo elementams iškils pavojus, jei J. Bidenas nesuderins jų su Amerikos įstatymais.
Pasaulinės derybos dėl šio susitarimo tęsiasi daugelį metų. Daugėja ir Europos politikos formuotojų protestų dėl to, kiek mažai mokesčių technologijų milžinės, tokios kaip „Google“, „Facebook“ ir „Amazon“ sumoka į nacionalinius iždus. Jų dydis ir galimybė veikti visame pasaulyje neįsteigus fizinės parduotuvės leido jiems uždirbti milijardus, o mokesčių institucijoms mokėti labai mažai.
Šie protestai sukėlė įtampą transatlantinėje prekyboje, nes tokios šalys kaip Prancūzija, Ispanija ir Italija įvedė savo technologijų mokesčius, kurie pirmiausia smogė JAV skaitmeniniams milžinams. EBPO susitarimas turėtų pakeisti tuos nacionalinius mokesčius ir sušvelninti įtampą iki 2023 m. pabaigos, kai abi iniciatyvos pradės veikti.
Jei šalys nesilaikys šio termino, pasaulis atsidurtų aklavietėje. Tačiau Komisijos mokesčių vadovas Paolo Gentiloni dėl to labai nesijaudina.
„Esu įsitikinęs, kad nepaisant sunkumų, kuriuos matome JAV teisėkūros procese, sulauksime jų paramos, – sakė italas, pristatęs ES įstatymo projektą. – Nemanau, kad diskusijose [JAV] daugiausia dėmesio skiriama šiam įmonių apmokestinimo klausimui, o ryšiai, su kuriais turime galimybę papildyti jų teisės aktus, tikrai yra.“
Problemos Kapitolijuje
JAV jau galioja minimalus mokesčių režimas. Tačiau Senate įstrigo teisės aktai, kuriuose yra skirsnis, kuriuo siekiama išplėsti esamą minimalų mokestį, kad jis geriau atitiktų naujai sukurtą EBPO standartą. Vis dėlto Vašingtone dar jaučiamas optimizmas. Keli mokesčių lobistai ir teisininkai teigė, kad laikinas atidėjimas susitarti dėl pasaulinio minimalaus mokesčio tarifo neapsunkins JAV dalyvavimo.
„Tai būtų tik klausimas kada, o ne ar“, – sakė vienas iš teisininkų, nenorėjęs atskleisti savo tapatybės, kad išvengtų klientų interesų konfliktų. Tačiau padėtis dar labiau pablogės, jei atidėjimas užsitęs iki antrosios metų pusės ar ilgiau, nes tai susidurtų su vidurio kadencijos JAV rinkimais kitą lapkritį. J. Bidenas ir Kongreso demokratai bandė užbaigti darbą dar prieš per Kalėdas, tačiau nepasisekė.
„Jei per pirmuosius kelis naujų metų mėnesius nepajudėsime, manau, kad visa tai bus persvarstyta“, – perspėjo lobistas.
Viskas daugiausia priklauso nuo J. Manchino, kurio balso reikia tolygiai pasiskirsčiusiame Senate, kad demokratai suderintų dabartinį JAV minimalų mokestį už pasaulines nematerialiąsias mažais mokesčiais apmokestinamas pajamas (GILTI) su EBPO.
J. Manchino abejonės yra mažiau susijusios su GILTI priemone ir daugiausia dėmesio skiria prieštaravimui vidaus išlaidų programoms, kurios kainuoja daugiau, nei, jo manymu, yra būtina JAV ekonomikai paremti, išaugus COVID-19 atvejams.
ES kliūtys
Darant prielaidą, kad J. Bidenui pavyks pasiekti susitarimą Kongrese, yra keletas kliūčių, su kuriomis pasaulinė iniciatyva susiduria Europos Sąjungoje.
Mokesčių įstatymams reikalingas vieningas bloko vyriausybių palaikymas, o tai reiškia, kad vienas veto gali sustabdyti ES pirmaujančios šalies pranašumą. Taip neturėtų būti, nes visos ES šalys suteikė savo politinę paramą pasauliniam projektui. Prancūzija taip pat yra pasiryžusi išnaudoti savo šešis mėnesius truksiantį pirmininkavimą Tarybai teisėkūros deryboms, kad iki balandžio mėnesio susitartų dėl naujo minimalaus mokesčio.
Tačiau iždo pareigūnai atsargiai žiūri į Estiją, kuri buvo viena iš paskutinių ES kliūčių dėl EBPO susitarimo, baiminantis, kad ji gali apsunkinti jos mokesčių kodeksą. Tai gali reikšti galimybę įmonėms, kurios nesutaria, kaip turėtų būti taikomas naujas mokesčių tarifas.
Pavyzdžiui, JK kalnakasybos milžinė „Anglo American“ kritiškai vertina tai, kiek mažai EBPO konsultavosi su pramonės atstovais dėl to, kaip iniciatyva veiks praktiškai.
„Pažymime, kad vis dar reikia išspręsti daugybę techninių iššūkių, – elektroniniu paštu atsiųstame pareiškime sakė Davidas Murray'us, „Anglo American“ mokesčių politikos ir tvarumo vadovas. – Tikimės, kad 2022 m. EBPO pateiks papildomų gairių ir darbo, kuris bus labai svarbus veiksnys šalims, kurios galės įgyvendinti nuoseklias taisykles.“
Komisija savo ruožtu pasitikėjo EBPO darbu ir nusprendė neatlikti tyrimo, kaip minimalus tarifas paveiks ES rinką, kaip yra įprasta, kad iniciatyva būtų įgyvendinta dar iki 2023 m.
„Yra nepaprasta politinė skuba tęsti projektą, – rašė Komisija įstatymo projekte, kuriuo siekiama įtraukti mokesčių tarifą į ES teisę. – Tai reiškia, kad labai svarbu turėti greitą prisitaikymo ir įgyvendinimo procesą.“
