Prieš šimtmetį tai buvo svajonių laivas – prabangus, didingas ir, kaip tada rašė spauda, neva neskęstantis, tikras neregėtos technologijų pažangos įrodymas. Šiomis dienomis „Titanikas“ vis dar nepamirštas, tik dabar jau tapęs per didelio žmonijos pasitikėjimo savimi paminklu ir priminimu, kokie mes vis dėlto silpni prieš nenuspėjamas gamtos jėgas.
„Titaniko“, didžiausio ir prabangiausio tų laikų keleivinio lainerio, katastrofa nepalieka abejingų. Mokslininkai, istorikai, rašytojai ir režisieriai iki šiol gvildena to laivo istoriją, jį ištikusią tragediją. Nesiliaujama kelti vis naujų versijų, kodėl šaltą 1912 metų balandžio 15-osios naktį įspūdingo dydžio „plaukiojantis miestas“, išliaupsintas kaip atseit neskęstantis, nepasiekė išsvajotosios Amerikos ir kartu su daugiau kaip 1500 keleivių atsidūrė Atlanto vandenyno dugne.
Štai visai neseniai, po katastrofos praėjus jau 100 metų, grupė mokslininkų iškėlė dar vieną versiją – kad dėl susidūrimo su ledkalniu, kuris įvyko per pirmąją „Titaniko“ kelionę, esąs kaltas... Mėnulis. Naujausio tyrimo duomenimis, laineris atsitrenkė į kelyje pasimaišiusį ledkalnį galbūt dėl prieš 3 mėnesius iki tol įvykusio keisto reiškinio – ogi prie Žemės priartėjęs Mėnulis sukėlęs ledkalnio pasislinkimą prie „Titaniko“ maršruto. Tąkart Mėnulis prie Žemės buvęs priartėjęs arčiausiai per 1400 metų ir vandens lygis buvęs pakilęs neįtikėtinai aukštai. Bangavimas išjudinęs didžiulius ledkalnius iš jų vietos, tada šie nuo Kanados pakrantės pasislinkę pietų link.
Aiškina moksliškai
Mokslininkai yra apskaičiavę, jog milžiniškam laineriui užplaukti ant didelio, iš toli gerai net naktį matomo balto ledkalnio tikimybė yra vos viena iš tūkstančio. Atrodo, kaip tik ji ir teko „Titanikui“. Vis dėlto esama manančiųjų, kad ledkalnio nespėta pastebėti dėl to, kad šis galėjo būti apvirtęs – girdi, ledkalniai, pažeisdami visus fizikos dėsnius, kartais vandenyne apvirsta – baltoji viršūnė tuomet atsiduria po vandeniu, o viršun iškyla pusiau permatoma, tamsiai žalia povandeninė dalis. Kaip tik ant tokio ledkalnio, pasak kai kurių katastrofos tyrinėtojų, ir galėjęs užplaukti „nepaskandinamasis“ „Titanikas“.
Dar kiti įvairius nepaaiškinamus reiškinius nagrinėjantys mokslininkai tikina, kad „Titaniką“ nuskandino optinė iliuzija. Štai britų istorikas Timas Maltinas mano, jog „Titaniko“ įgulą suklaidino superrefrakcijos reiškinys – ypatingu būdu išlinkusios šviesos bangos neva neleidusios laiku pastebėti lemtingojo ledkalnio. Maža to, T. Maltino tvirtinimu, dėl minėtojo miražus sukeliančio superrefrakcijos reiškinio pagalbon atskubėję laivai negalėję surasti skęstančio „Titaniko“. Optinės iliuzijos susidarymą neva lėmusi šiluminė inversija, kuri susiformavusi į pietus nuo Niufaundlendo salos – ten link ir plaukė laivas. Tas neįprastas šviesos bangų lūžis sukūręs klaidingą horizonto perspektyvą, o ši tarsi uždengusi laivo kelyje plūduriuojantį ledkalnį.
Pradanginę ateiviai?
Vis dėlto kur kas įdomesnės ne mokslininkų, o sąmokslo teorijų kūrėjų ir nagrinėtojų versijos. O apie jas galima parašyti atskirą knygą – pradedant istorijomis, kad „Titaniką“ esą nuskandinę ateiviai, ir baigiant tuo, jog milžiniškas laineris tiesiog dingęs „laiko skylėje“.
Netrukus po „Titaniko“ katastrofos Anglijos teismas oficialiai nustatė, jog to priežastis – susidūrimas su ledkalniu. Na o anomalių reiškinių tyrėjai suskubo iškelti kitą, pasak jų, patikimesnę versiją – „Titaniką“ nuskandinę ateiviai, na, koks nors neatpažintas skraidantis objektas, tiksliau – plaukiojantis objektas.
Tyrinėtojas Reimondas Selzneris, atidžiai išstudijavęs nuskendusio lainerio nuotraukas ir filmuotą medžiagą, pareiškė, jog borte padaryta skylė lygiais kraštais – neatpažinto objekto darbas. „Skylė borte turi itin lygius kraštus, tokie nebūtų atsiradę dėl susidūrimo su ledkalniu. Atrodo, kad ši skylė padaryta lazerio spinduliu“, – tikina R. Selzneris. Be to, girdi, slaptuose su laivo katastrofa susijusiuose dokumentuose esama įgulos narių liudijimų, jog skęstant „Titanikui“ vandenyne buvę matyti keistos šviesos.
Apie dar vieną laivą, buvusį netoli „Titaniko“, iki mirties pasakojo ir lainerio „Californian“ kapitonas Stenlis Lordas, kuris buvo apkaltintas tuo, kad nesuskubęs padėti „Titanikui“, nors matęs iš jo leidžiamas baltas signalines raketas ir turėjęs suprasti, jog įvyko nelaimė. „Californian'as“ dreifavo vos už 30 kilometrų nuo skęstančio „Titaniko“, tad jeigu būtų suskubęs link skęstančio ir raketas leidžiančio prabangiojo lainerio, didelė tikimybė, kad dauguma jo keleiviai būtų buvę išgelbėti. Savo ruožtu S. Lordas tikino, jog tragedijos naktį jis matęs visai ne „Titaniko“, o kito laivo šviesas. „Californian'o“ įgulos nariai taip pat tikino pastebėję paslaptingą laivą, kuris netrukus dingo gelmėse.
Be to, kai kurie išsigelbėjusieji tikino aplink skęstantį laivą nematę jokio ledkalnio, į kurį galėjęs atsitrenkti „Titanikas“. „Narams nusileidus prie „Titaniko“ nuolaužų buvo akivaizdu, kad laivo priekis visiškai nesugadintas, tik jo šone žioji didelė skylė. Per susidūrimą su ledkalniu laivo priekis, be abejonės, būtų nukentėjęs kur kas smarkiau, o gal ir visai sumaitotas“, – tikina Škotijos nepaaiškinamų įvykių tyrimo biuro vadovas Ronas Halidėjus.
Keisti sutapimai
Dar vienas keistas ir šiurpus sutapimas, iki šiol narstomas sąmokslo teorijų mėgėjų – „Titaniko“ tragedija galbūt buvusi išpranašauta iki jos likus 14 metų. Kaip tik tada amerikiečių rašytojas Morganas Robertsonas išleido romaną apie nepaskandinamą vadenyno lainerį, kuris, kaip vėliau „Titanikas“, nuskendo per savo pirmąjį reisą. Su ledkalniu laineris susiduria vieną balandžio naktį ir daugelis jo keleivių žūsta, nes laive stinga gelbėjimosi valčių – tai vis dar romano siužetas, kuris po keliolikos metų virto šiurpia tikrove. Beje, rašytojo sugalvotas laivas romane buvo pavadintas „Titanu“ ir atitiko ne tik „Titaniko“ išvaizdą, bet ir techninę charakteristiką... Lyg to būtų negana, „Titanike“ nuskendo ir žurnalistas V. Stedas, kuris ir buvo paskatinęs M. Robertsoną parašyti romaną apie „Titano“ žūtį...
Apie tai, kad „Titanikas“ tiesiog negalėjęs nenuskęsti, iškart po jo katastrofos ėmė kalbėti ir itin pamaldūs tikintieji. Jie tikino, jog „Titaniko“ katastrofa – tai Dievo pirštas pasipūtusiems žmonėms pamokyti. Juk laivas daugelio to metų laikraščių pirmuosiuose puslapiuose buvo vadinamas „nepaskandinamuoju“, kai kurie žurnalistai net skelbė tokias antraštes: „Net Dievas „Titaniko“ nenuskandintų, nes tai tiesiog neįmanoma“. Be kita ko, buvo iššifruota, jog „Titaniko“ numerio 390904 skaičius pavertus raidėmis galima perskaityti bedievišką frazę „No Pope“ (iš anglų kalbos – „Popiežiaus nėra“).
Liudijimai su mistika
„Titaniko“ katastrofą buvo galima numatyti, nes ją rodė ir žvaigždės“, – iki šiol skelbia astrologai. Atseit jeigu prieš tragediją kas nors būtų nepatingėjęs pažiūrėti tos dienos horoskopus ir planetų išsidėstymą, tai legendinis laivas būtų buvęs išgelbėtas. Be to, daugelio „Titaniko“ keleivių horoskopai, girdi, liepę jiems vengti kelionių jūra, nes rodę itin didelę tikimybę, jog įvyksianti katastrofa. Atseit būtent paskatintas asmeninio horoskopo į „Titaniką“ nelipęs ir jo statybas finansavęs verslininkas Džonas Morganas – jis „Titaniku“ išsiuntė savo tarnus ir daiktus, o pats į Ameriką nutarė vykti kitu laivu.
Apie tai, kad kai kurie keleviai į „Titaniką“ neįlipo net turėdami bilietus, esama istorikų surinktų atsiminimų. Atseit viena anglė, su vaikais turėjusi trečiąja klase pasiekti Niujorke jau įsikūrusį vyrą, kelionę atšaukė tik todėl, jog jau vykstant į Sauthamptono uostą, iš kur vėliau išplaukė „Titanikas“, prie jos prisiartinusi nepažįstama moteris ir su ašaromis akyse maldavusi niekur nevykti. Dar keletas būsimų keleivių į kelionę neišplaukę, nes susapnavę laivo katastrofą.
Beje, apie Dž. Morgano sprendimą nevykti „Titaniku“ jau tuomet sklandė ir daugiau istorijų. Girdi, jis buvęs įtakingas masonų narys, o kad susidorotų su jam nepalankiais aukštuomenės nariais, nusprendęs surežisuoti „Titaniko“ katastrofą ir juos tiesiog nuskandinti, išsiuntęs į kelionę užminuotą lainerį.
Įvairūs gandai ir versijos nenustoja sklandyti iki šių dienų. Štai vis dar pasakojama, jog vienas keleivių turėjęs „prakeiktą briliantą“, ir būtent šis nugramzdinęs lainerį. Kiti tikina, jog laivu keliavęs labai žiaurus nusikaltėlis, tad persekiojanti Dievo rykštė jį nuskandinusi kartu su 1500 žmonių.
Atsirado net įtikėjusiųjų, jog „Titanikas“ tiesiog prapuolęs... laiko skylėje. Apie šią versiją net buvo sukurtas dokumentinis filmas. Jame pasakojama apie neva staiga atsiradusą senoviniais drabužiais vilkinčią moterį, kuri tikino keliavusi „Titaniku“, o vardas, kuriuo ji prisistatė, vėliau buvo rastas „Titaniko“ keleivių sąrašuose. Be to, atseit vienoje Grenlandijai priklausančioje saloje buvo surastas balta kapitono uniforma vilkintis vyras, kuris prisistatė „Titaniko“ kapitono Edvardo Smito vardu.
Kai kurie jūreiviai tikina iki šių dienų vandenyno platybėse per radijo ryšį išgirstantys aidint „Titaniko“ pagalbos šauksmą.
Šiaip ar taip, nė vieno iš šių gandų įrodyti kol kas nepavyko. Vis dėlto esama ir tokių versijų, kuriomis, atrodytų, visai nesunku patikėti. Štai versija, jog „Titaniką“ nuskandinęs vokiečių povandeninis laivas, turi nemažai šalininkų.
Vokiečių auka?
Povandeninius laivus Vokietija pradėjo konstruoti dar 1850 metais, o pirmąjį iš jų baigė 1903 metais. U-2 buvo antrasis vokiečių povandeninis laivas, gerokai tobulesnis už pirmąjį – jis galėjo paleisti dvi torpedas ir pradėjo plaukioti 1908 metais. Per Pirmąjį pasaulinį karą, kuris prasidėjo praėjus porai metų nuo „Titaniko“ katastrofos, vokiečių povandeniniai laivai nuskandino 11 laivybos kompanijos „White Star Line“, kuriai priklausė ir „Titanikas“, laivų.
Kai kurie žmonės įsitikinę, kad ir „Titanikas“ susidūręs ne su ledkalniu, o su vokiečių povandeniniu laivu – galbūt šis buvęs pastebėtas ir jo kapitonas neturėjęs kito pasirinkimo, kaip tik į milžinišką lainerį paleisti torpedą. Atseit ši versiją galėjusi būti žinoma iškart po katastrofos, bet nutylėta, kad nekiltų karas. Šiaip ar taip, ši versija, kaip ir daugelis kitų, praėjus 100 metų po „Titaniko“ katastrofos, nėra nei patvirtinta, nei paneigta.
Kitą sekmadienį portale „Balsas.lt“ skaitykite:
„Titaniko“, didžiausio ir prabangiausio kelevinio laivo, statybas ir kelionės į žūtį pradžią
Giedrė POTELIŪNAITĖ
