Šiaurės Kaukazo regione toliau plinta neramumai ir smurtas, nepaisant Maskvos tvirtinimų, kad čečėnų pasipriešinimas įveiktas ir padėtis stabilizuota.
Rusijos valdžia išties desperatiškai stengiasi suvaldyti situaciją, tačiau kaip visada pasikliauja vien brutalios jėgos metodika, kuri tik gilina daugelį problemų.
Formuojamos dvi naujos karinės kalnų divizijos, viena iš kurių bus dislokuota netoli Botlikh kaimo Dagestane, netoli Čečėnijos ir Gruzijos pasienio, kai tuo tarpu kita išsidėstys Zelenchukskaya kaime, Karačajevo-Čerkesijoje, netoli Abchazijos ir Gruzijos. Jų arsenale, be kita ko, bus specialistai kovai su cheminiu ir bakteriologiniu ginklu, medicinos ir techninis personalas bei įranga.
Naujienos gaunamos iš Dagestano ir Ingušijos taip pat neretai primena karo suvestines. Šalia konfliktų tarp grupuočių, kriminalinių išpuolių, gausu ir atvejų, kai vietos ir net federalinės valdžios pajėgoms yra tiesiog priešinamasi. Be to, jos kaltinamos grobiant žmones ir naudojant nemotyvuotą smurtą. Taip pat daugėja atvejų, kai prieš milicijos ir karines pajėgas vykdomi ginkluoti išpuoliai.
Prezidentas V. Putinas Dagestane ir Ingušijoje, kaip ir Čečėnijoje, susiduria su rimta kadrų problema. Savo pasirinktus vadovus jis po kiek laiko turi keisti, nes arba suabejoja jų lojalumu, arba jie tiesiog nevaldo situacijos ir neturi nė mažiausio autoriteto. Vienas iš pavyzdžių – Federalinės saugumo tarnybos (FSB) bendradarbis, Ingušijos vadovas Muradas Ziazikovas. Maskva šiandien priversta užsimerkti į tai, jog privertusi atsistatydinti Ruslaną Auševą, ji iš esmės prarado bet kokią situacijos kontrolę. Respublikoje stiprėja religinių imamų įtaka, nes statytiniu nepasitiki ir jo klausyti nelinkę vietos gyventojai. Panaši situacija klostosi Dagestane.
