Nenuspėjami ir pavojingi rinkimai
Spalio 1 dieną Gruzijoje įvyks mažiausiai nuspėjami rinkimai per visą šalies nepriklausomybės istoriją. Daugelis baiminasi, kad pralaimėjusioji pusė savo pralaimėjimo pripažinti nenorės. Tai gali turėti liūdnų pasekmių – situacija gali privesti prie susidūrimų, kurie gali peraugti į masinius neramumus. Reikia nepamiršti, kad Gruzija bei per jos teritoriją einantys dujotiekiai ir naftos tiekimo kanalai yra išsidėstę prie pat „karštųjų taškų“, pavyzdžiui, Irano ar Irako. Susidariusia situacija gali sudaryti puikią galimybę destabilizuoti padėtį šalyje.
Ką reikėtų daryti užsienio lyderiams?
Ką gi turėtų daryti užsienio lyderiai? Jie turi aiškiai paaiškinti gruzinams, kad bet kuri iš pusių, kuri skatins smurtą ir prievartą, bus pasmerktą tarptautinės bendruomenės ir sulauks izoliacijos. Vis dėlto pretenzijas rinkimų eigai ir rezultatams vertėtų pateikti draugiška forma, visą procesą privalo stebėti tarptautiniai stebėtojai.
Akistata
Tuo tarpu abi kovojančios pusės, „END“ ir „Gruziniška svajonė“ kaltiną viena kitą bandymai laimėti rinkimus nesąžiningais būdais.
Abi pusės daro klaidas. Keletą „Gruziniškos svajonės“ aktyvistų buvo nuteisti 20-40 dienų kalėjimo už santykinai smulkius pažeidimus. Kai kurie partijos atstovai naudoja grubią nacionalistinę retoriką: tvirtina, kad Michailas Saakašvilis ir kai kurie ministrai – ne gruzinai, o armėnai.
Tuo tarpu ESBO misija kol kas rimtų problemų, keliančių grėsmę „demokratiškai rinkimų eigai“, neįžvelgė. Tačiau rinkiminis tonas yra aiškiai griežtas, konfrontacinis. Partijoms vertėtų pagalvoti, kai šalį reikės valdyti kartu, nes nei viena iš pusių negaus per rinkimus reikšmingos daugumos.
Gruzijai būtų gerokai naudingesnis pliuralistinis parlamentas. Todėl pralaimėjusieji neturėtų priešintis naujo parlamento susirinkimui ir provokuoti smurtą.
