Gruodžio 29 ir 30 dienomis Volgograde įvykdyti iš karto du teroro aktai (nors pagal formalų BK aiškinimą tai netgi ne terorizmas, o “suplanuota žmogžudystė vieno ar daugiau žmonių”, juk jokių reikalavimų nusikaltėliai nepateikė): sekmadienį sprogimo metu stotyje žuvo 17 žmonių, dar 35 buvo sužeista. Pirmadienį rytą troleibuse sprogimo metu žuvo 14, sužeista dešimtys žmonių.
Rusijoje su terorizmu kovojama nuolatos, aktyviai ir galingai nušviečiant visuomenės informavimo priemonėse. Įstatymų leidėjai priėmė “lagaminus įstatymų” dėl kovos su ekstremizmu tiek realiame gyvenime, tiek internete. Valstybė drąsiai kaunasi su gėjais, taikių demonstracijų dalyviais, valdžiai nelojaliomis visuomeninėmis organizacijomis. Rusijos spec. pajėgos nuolatos eilinės spec. operacijos metu praneša apie eilinio sprogimo eilinio organizatoriaus sunaikinimą (tiesa, dažniausiai atgaline data). O jau kiek buvo sunaikinta “kairiųjų ir dešiniųjų rankų” dagestaniečių, ingušų ir čečenų “emirų” - nesuskaičiuoti.
Šiaurės Kaukazo teroristinis pogrindis pagal oficialius FSB (Federalinė saugumo tarnyba) duomenis išvis kažkoks daugiarankis dievas Šiva.
Naujausios valstybinių visuomenės informavimo priemonių tendencijos – slavų kilmės vahabitų pėdsakas. Pirmajį sprogimą Volgograde, pagal oficialią versiją, organizavo “rusų vahabitas Sokolovas”, šiandien pasklido informacija apie iš Marijos El kilusio Pavelo Pačenkino dalyvavimą teroro akte.
Ir nepaisant viso to, nė viena terorizmo byla nepatenka į teismą – spec. tarnybos tik praneša, kad sprogimą organizavo mirtininkai arba mirtininkės (savaime suprantama – žūsta nusikaltimo metu), o organizatoriai vėliau buvo likviduoti.
Po kiekvieno teroro akto Dūmos deputatai organizuoja siūlymų dėl dar griežtesnių saugumo taisyklių įgyvendinimo karnavalą – nuo totalaus Pietų regionų gyventojų pokalbių pasiklausymo (matyt, turima omenyje visa šalis, nes išeiviai iš pietų sutinkami visoje Rusijoje) iki mirties bausmės teroristams ir jų pagalbininkams.
Visi šie siūlymai, net jeigu ir būtų priimti, neturės absoliučiai jokio poveikio teroristams. Todėl, kad greičiausiai viskas baigsis pinigų švaistymu “saugumui”. Iškart po sprogimo Volgograde socialiniuose tinkluose prisiminė, kad šių metų gruodžio 31-ą baigiasi saugumo transporte programa, kuri buvo įvesta po sprogimo “Domodedovo” oro uoste. O dabar finansavimą tikriausiai teks pratęsti.
Keistai atrodo ir šalies prezidento tyla po dviejų teroro aktų, kurie nusinešė kelias dešimtis gyvybių. Vargu ar tai įmanoma įsivaizduoti Europos valstybėje ar JAV – beje, ten su terorizmu kovoja realiai, o ne finansinių ataskaitų pagalba.
Tikriausiai, šiuo metu skubiai perrašomi naujametiniai palinkėjimai šaliai, į juos skubiai įrašomi tokie grėsmingi žodžiai, kaip “mes neleisime niekam mūsų gąsdinti”. Tiesa, norėtusi bent jau žinoti, kas būtent gasdina.
Galbūt priežastis kodėl tyli prezidentas paprasta – nėra ką pasakyti. Bandymai suvesti viską į “pasaulinius užkulisius” skamba vis mažiau įtikinamai, kai visus valdžios įvardintus teroristinio pogrindžio lyderius Rusija lyg ir išžudė. Tuo pačiu, užuojautos aukų artimiesiems išsakymas ir naujametis kreipimasis į tautą – skirtingi formatai.
Problema tame, kad šalies saugumas asmenų, kurie buvo arba vis dar yra saugumo tarnybų atstovai, suvokiamas kaip režimo, o ne eilinių piliečių saugumas. Volgogrado gyventojų visiškai nejaudina FSB pranešimai apie “vahabito Sokolovo likvidaciją” jau po sprogimo, ypač jeigu po to mieste įvykdomi dar du išpuoliai. Tuo labiau, kad spec. tarnybų vadovai niekada asmeniškai neprisiima atsakomybės dėl tokių nesėkmių. Leidęs įvykti Beslano tragedijai FSB vadas Nikolajus Patruševas sėkmingai persikėlė vadovauti į Saugumo Tarybai. Vargu ar už pastarųjų dienų įvykius atsakys ir dabartinė FSB valdžia – nebent apskrities.
Tačiau esminė problema net ne tame, kad po eilinio skambaus teroro akto nėra aukštas pareigas einančių pareigūnų pasitraukimas, o tame, kad valstybė naudotų realias pastangas ir finansavimą kovai su tais, kurie pasiruošę vidury baltos dienos sprogdinti žmones. O ne su taikiais režimo oponentais.
