Su V. Putino aplinka siejami troliai susidūrė su problemomis prisijungti prie interneto praėjusiais metais vykusių rinkimų JAV dieną, o taip ir kitą parą – balsų skaičiavimo metu, rašoma leidinyje. Žurnalistams pavyko išsiaiškinti, kad „troliai“ buvo tiek nusivylę susidariusia situacija, kad pradėjo skųstis savo interneto administratoriams dėl kilusių „darbo“ sunkumų.
„Jie faktiškai atjungė Interneto tyrimų agentūrą, – cituojamas neįvardintas šaltinis. – Jie uždarė juos“.
Leidinio duomenimis, tai buvo pirmoji JAV kibernetinės vadavietės puolamoji misija siekiant apsaugoti savo rinkimų sistemą. Leidimą amerikiečių spec. tarnyboms praėjusiais metais suteikė Kongresas ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Pažymima, kad Pentagonas misijos rezultatais liko patenkintas.
Šiuo metu nėra aišku, koks bus šios karinės operacijos efektas, ar tai buvo vienadienė akcija, ar tęstinis projektas. Ekspertas Thomas Ridas pažymi, kad tai „labiau adatos dūris, kuris erzina, negu veikia ilgalaikėje perspektyvoje“ kalbant apie Rusijos aktyvumą kenkėjiškoje veikloje.
Kai kurie leidinio kalbinti valdininkai nemano, kad „plataus masto strateginis sulaikymas“ yra būtinas tokio pobūdžio situacijose. „Dalis mūsų darbo susiję su tuo, kad… sietume sumaištį“, – cituoja WP vieną Gynybos ministerijos valdininką.
„Trolių fabrike“ pradėta ieškoti kaltų
„Trolių fabrikas“, tikinama, priklauso Jevgenijui Prigožinui – artimam Vladimiro Putino draugui. J. Prigožinas, kurį įtaria dar ir privačių karinių bendrovių „Vagner“ finansavimu, atsidūrė JAV sankcijų sąraše, kartu su savo „Interneto tyrimų agentūra“ (tas pats trolių fabrikas, – red. past.).
Anksčiau „New York Times“ pasakojo, kad JAV kibernetinė vadavietė jau nuo praėjusių metų spalio rusų „trolių fabriko“ atstovams siunčia internetinius pranešimus, kuriuose nurodoma, kad Pentagonui žinomi jų vardai ir vykdoma veikla, ir reikalaujama nutraukti neteisėtą veiklą.
Agentūros atstovai buvo taip priblokšti savo išviešinimu, kad pradėjo vidinį tyrimą siekdami surasti „šaltinį, kuris nutekino vidinę informaciją“.
2018-aisiais JAV saugumas suformavo specialią grupę kovai su Rusija kibernetinėje erdvėje. Tokių priemonių amerikiečiai buvo priversti imtis po to, kai 2016-aisiais rusai sugebėjo paveikti JAV prezidento rinkimų eigą ir įsilaužti į keletą su rinkimais susijusių serverių.
Pažymima, kad kibernetinį puolimą prieš Rusijos trolius asmeniškai palaimino JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Jo sprendimu buvo priimtos įstatymo pataisos, leidusios imtis kibernetinių operacijų prieš valstybes ne karinio konflikto metu.
Vienas iš WP cituojamų valdininkų sveikino tokį savo vadovybės žingsnį po ilgų metų nieko nedarymo. „Mes pagaliau ir vėl žaidime“, – aiškino jis.
Kiti kalbinti valdžios atstovai vertino situaciją atsargiau ir mano, kad tai gali padidinti riziką iššaukti didesnio masto kibernetinį konfliktą.
Ši karinė operacija – pagalbos JAV partnerėms programos dalis, rašoma WP. Laikraščio duomenimis, Kibernetinė vadavietė siuntė savo padalinius į Juodkalniją, Makedoniją ir Ukrainą, kad suteiktų pagalbą vietos struktūroms ir atremtų Rusijos puolimą. Amerikiečiai susipažino su rusų sukurtomis kenkėjiškomis programomis, kuriomis naudojasi Kremliaus žvalgyba.
„Rusija susimokės“
Praėjusių metų balandį Paulas Pakasone, vėliau tapęs Nacionalinės saugumo agentūros ir Kibernetinės vadavietės vadovu, pažadėjo įstatymų leidėjams „priversti Rusiją susimokėti už kišimąsi į amerikiečių rinkimus ir kibernetinius nusikaltimus, nukreiptus prieš JAV infrastruktūrą“.
Atsakinėdamas senatoriams P. Nakasone pareiškė, kad „svarbiausia – pasiekti jų elgesio pokyčių“. „Mes norime, kad jie pilnai susimokėtų“, – pažymėjo jis.
P. Nakasone tuomet taip pat pripažino, kad anksčiau šia kryptimi veikiama buvo pernelyg vangiai. „Jie mūsų nebijo, – pareiškė jis senatoriams. – Tai nėra gerai, senatoriau.“
Tuomet vienas iš JAV saugumo vadų pažadėjo pateikti „prezidentui ir kitiems aukštas pareigas užimantiems vadams“ įvairius poveikio būdus, kurie leistų apriboti Rusijos kibernetinę veiklą.