2016 m. kovo 22 d. 30-metė per išpuolį Briuselio oro uoste susižalojo koją. Gydydamasi Erasme ligoninės intensyviosios terapijos skyriuje dideles žaizdas ją ištiko širdies smūgis. Po „agresyvios“ operacijos – įskaitant dalies dubens pašalinimą – jos būklė stabilizavosi.
Deja, praėjus keturioms dienoms po priėmimo į ligoninę ji patyrė septinį šoką dėl bakterinės infekcijos žaizdoje. Ji buvo gydoma įvairiais antibiotikais, tačiau akivaizdaus poveikio nebuvo.
„Siekiant suvaldyti infekciją, praėjus 14 dienų nuo patekimo į ligoninę, buvo atliktas didysis nugaros raumens autotransplantavimas, kad būtų uždaryta didžioji kairės kojos žaizda, – rašė komanda. – Tačiau transplantatas iš karto nekrozavo paviršutiniškai, todėl reikėjo tolesnio valymo.“
Kadangi antibiotikai sukėlė papildomų komplikacijų, o dėl negyvų audinių reikėjo pašalinti jos skrandį ir blužnį, didelių antibiotikų dozių kursas buvo nutrauktas. Tuo metu jie nusprendė išbandyti fagų terapiją, kai virusas naudojamas kovojant su bakterinėmis infekcijomis.
Idėja naudoti bakteriofagus (virusus, užkrečiančius bakterijas) atsirado stebėtinai seniai – pirmą kartą 1919 m. jį panaudojo prancūzų mikrobiologas Félixas d'Hérelle, gydydamas vaikus, sergančius sunkia dizenterija. Šis gydymo būdas dabar gali būti naudojamas dažniau dėl antibiotikams atsparių infekcijų padaugėjimo.
„Bakteriofagai, taip pat žinomi kaip fagai, išgyvena užkrėsdami bakterijas, daugindamiesi ir išsiverždami iš savo šeimininko, o tai sunaikina bakteriją“, – 2021 m. straipsnyje paaiškino Arizonos valstijos universiteto Hoffmanno doktorantas Kevinas Doxzenas.
Vienas iš puikių dalykų, susijusių su fagais, yra tai, kaip jie yra pritaikomi. Šiuo atveju komanda nustatė fagą, kuris galėtų veiksmingai naikinti pacientę užkrėtusias bakterijas, pavadintas Klebsiella pneumoniae, ir nusprendė padaryti jas dar veiksmingesnėmis kovotojomis.
„Įrodyta, kad fagas vB_KpnM_M1 (M1) pasižymi didžiausiu aktyvumu prieš pacientės K. pneumoniae bakterijas, – rašė jie. – Jis buvo išskirtas iš nuotekų vandens mėginio Tbilisyje 2012 m.“
Jie įdėjo fagą į laboratorinį indą su pacientės bakterijų paderme ir leido jam atlikti savo darbą. Po kiekvieno leidimo virusui sunaikinti bakterijas – kai kai kurie fagai pasižymėjo mutacijomis, todėl jie tapo dar veiksmingesniais bakterijų žudikais – jie atrinko efektyviausius fagus ir dar kartą paskyrė jiems užduotis laboratorijoje. Galiausiai jie išgavo fagus, kurie galėjo efektyviausiai kovoti su bakterijomis.
„Penkiolika bendros evoliucijos raundų [...] žymiai sumažino bakterijų atsparumo dažnį“, – rašė autoriai.
Išnaudojus kitas gydymo galimybes, etikos taryba davė leidimą, o pacientė – sutikimą, 2018 m. vasario mėn. pradėti eksperimentinį gydymą fagais. Praėjus trims mėnesiams po terapijos, pacientė jautėsi daug geriau.
„Odos transplantatas atrodė vaskuliarizuotas ir gyvybingas, sinusinis traktas užsidarė ir išsausėjo, o pūliai nebeišsiskirdavo iš išorinio fiksatoriaus kaiščių vietų. Tai rodo, kad [infekcija] buvo kontroliuojama, – rašoma ataskaitoje. – Bendra pacientės būklė taip pat pagerėjo – ji priaugo 5 kg, atsistatė jos kairiosios šlaunies raumenų funkcija.“
Be gydymo, buvo skiriami antibiotikai, kurie greičiausiai padėjo susidoroti su infekcija. Po savaitės buvo ištirtos kaulų skeveldros, kurios atsiskyrė nuimant rėmą, laikantį jos kaulus, ir K. pneumoniae bakterijų ten nerasta.
„Iš anksto pritaikytas fagų ir antibiotikų derinys galiausiai lėmė teigiamą klinikinį rezultatą“, – padarė išvadą grupė.
