„Mano asmenine nuomone, jie niekada neinformuos“ ES apie savo ketinimą pasitraukti, sakė Bendrijos aukšto rango diplomatas, kalbėjęs anonimiškai.
Valstybė, pasitraukianti iš ES, pagal 2007 metų Lisabonos sutarties 50–ąjį straipsnį turi oficialiai apie tai informuoti visų 28 narių Europos Vadovų Tarybą.
Po šio pranešimo oficialiai prasidėtų dvejų metų derybų laikotarpis, per kurį Britanija turėtų susitarti dėl savo pasitraukimo sąlygų. „Norime, kad Londonas inicijuotų Sutarties 50–ąjį straipsnį, kad būtų aiškumas. Negalime jų priversti, todėl manau, kad jie neskubės“, – pridūrė diplomatas.
„Neatmesčiau galimybės, nors tai yra mano asmeninė nuomonė, kad jie gali niekada to nepadaryti“, – pabrėžė jis.
Pareigūnas nepatikslino, kaip, jo nuomone, Britanija galėtų to išvengti: ar organizuodama naują referendumą, ar tiesiog vilkindama procesą, kad išsiderėtų geresnes skyrybų sąlygas. Visa tai priklauso tik nuo Londono, sakė pareigūnas.
Didžiosios Britanijos vyriausybės vadovas Davidas Cameronas penktadienį pranešė, kad iki spalio atsistatydins ir paliks savo įpėdiniui inicijuoti Lisabonos sutarties 50–ąjį straipsnį ir vadovauti deryboms dėl išstojimo iš ES.
Nors jaučia vis didesnį ES lyderių spaudimą, britų premjeras veikiausiai neinicijuos Sutarties 50–ojo straipsnio mechanizmo, kai antradienį susitiks su kitais Bendrijos šalių vadovais, sakė kitas ES aukšto rango pareigūnas.
Britanijos partnerės Bendrijoje mano, kad Londonas apie savo pasitraukimą turėtų oficialiai informuoti vėliausiai iki Kalėdų.
„Kol nėra pranešimo, su Britanija negalimos jokios derybos“, – aiškino diplomatas.
Tuo tarpu ES nuo penktadienio gavo „tūkstančius“ elektroninių laiškų iš britų, kuriuose jie tvirtina esantys nepatenkinti referendumo baigtimi, įskaitant laiškus iš žmonių, kurie balsavo už pasitraukimą, o dabar dėl to gailisi. „Po dešimtmetį iš Britanijos plūdusių neapykantos laiškų tai pirmas kartas, kai mus užtvindė meilės laiškai“, – sakė diplomatas.
Teisinis pagrindas
Šalies pasitraukimo iš ES procedūra apibrėžta bloko Sutartimis.
Britanijos ministras pirmininkas Davidas Cameronas yra sakęs, kad jei britai nubalsuos už pasitraukimą iš ES, jo vyriausybė, vadovaudamasi Lisabonos sutarties 50-uoju straipsniu, iškart pradės derybų procesą dėl išstojimo. Tačiau paskelbus rezultatus premjeras nurodė, kad pasitraukimu iš ES turės užsiimti jau kitas politikas ir paskelbė apie savo atsistatydinimą šių metų rudenį.
2009 metų Lisabonos sutarties 50-asis straipsnis numato, kad „bet kuri valstybė narė gali nuspręsti pasitraukti iš Sąjungos pagal savo konstitucines nuostatas“.
Tačiau jei D.Cameronas bus priverstas atsistatydinti, tuomet naujoji išstojimo šalininkų vyriausybė, kaip pranešama, galvos apie 50-ojo straipsnio inicijavimo atidėjimą, kad galėtų užsitikrinti geresnį susitarimą.
JK turėtų inicijuoti 50–ąjį straipsnį tik tada, kai bus pasirengusi, sako finansų ministras
Didžioji Britanija Lisabonos sutarties 50–ąjį straipsnį dėl pasitraukimo iš Europos Sąjungos turėtų inicijuoti tik tada, kai „turės aiškų vaizdą“, kokie ateityje bus jos ryšiai su bloku, pirmadienį pareiškė finansų ministras George'as Osborne'as po visą žemyną sukrėtusio referendumo, kuriame britai nubalsavo už išstojimą iš ES.
„Tik Jungtinė Karalystė gali inicijuoti (Lisabonos sutarties) 50–ąjį straipsnį. Mano nuomone, turėtume tai padaryti tik tada, kai bus aiškus vaizdas, kokie bus mūsų naujieji santykiai su mūsų europiniais kaimynais“, – sakė G.Osborne'as, pirmą kartą komentuodamas referendumo rezultatus.
Septyneri skyrybų metai?
Yra numatytas dvejų metų derybų laikotarpis susitarti dėl išstojimo pagal Lisabonos sutarties 50-ąjį straipsnį tvarkos. Jei susitarimas dėl naujos santykių formos nebūtų pasiektas, „Brexit“ įvyktų automatiškai.
Tačiau praktiškai toks procesas greičiausiai truktų gerokai ilgiau. Britanija ir ES galėtų sutarti atidėti pasitraukimą, kol būtų pasiektas geresnis susitarimas, tačiau tokiam atidėjimui būtų reikalingas vienbalsis pritarimas.
D.Tuskas yra perspėjęs, kad kiekvienos iš likusių 27 narių ir Europos Parlamento pritarimui gauti gali prireikti dar penkerių metų, tad iš viso susidarytų septyneri metai.
Europos Komisijos pirmininkas J.-C.Junckeris dar prieš referendumą sakė, kad Britanija būtų „trečioji šalis, dėl kurios mes nebesinertume iš kailio“.
Galutiniam susitarimui, kai jį patvirtintų Europos Parlamentas, būtų reikalingas Europos Sąjungos Tarybos kvalifikuotos daugumos pritarimas.
Dešimtmetis nežinomybės?
Britanijos vyriausybė vasarį paskelbtoje ataskaitoje įspėjo, kad visiems klausimams išspręsti gali prireikti iki 10 metų.
„Gali būti, kad reikėtų ilgo laikotarpio derybų keliu susitarti dėl: pirma – mūsų pasitraukimo iš ES, antra – dėl būsimų santykių su ES, trečia – dėl mūsų prekybos susitarimų su ES nepriklausančiomis valstybėmis, tokiomis sąlygomis, kurios būtų priimtinos Jungtinei Karalystei“, – buvo rašoma atskaitoje.
„Trumpai tariant, rinkėjų sprendimas pasitraukti iš ES būtų proceso pradžia, o ne pabaiga. Jis gali pradėti dešimtmetį ar ilgiau truksiančią nežinomybę“, – buvo įspėjama dokumente.
