Neapykantos nusikaltimai prieš krikščionis paplitę ne tik Azijos ir Afrikos, bet ir krikščioniškosios Europos valstybėse.
Nors statistikos apie nusikaltimus prieš krikščionis trūksta, mat daugiausia dėmesio iki šiol buvo skiriama antisemitizmo problemai, islamofobijai, o kristianofobijos terminas atsirado vėliausiai, skaičiuojama, jog kas penkios minutės kur nors pasaulyje yra nužudomas vienas krikščionis.
„Daugiausia krikščionių žūsta ten, kur krikščionių religija sudaro mažumą – Azijos, Afrikos valstybėse. Tačiau ne mažesnį susirūpinimą kelia ir Europos, netgi Europos Sąjungos šalys, kuriose daug mažiau pasitaiko fizinio susidorojimo su asmenimis, tačiau neapykanta, bandymai išstumti krikščionis iš viešojo gyvenimo yra tapę įprastine praktika“, – pažymi Seimo narė Vilija Aleknaitė–Abramikienė, grįžusi iš tarptautinės konferencijos, kurią Romoje šią savaitę surengė ESBO žmogaus teisių biuras.
Pastebima, kad nors fizinio susidorojimo atvejų daugiausia yra tokiose šalyse kaip Pakistanas, Afganistanas, Afrikos bei Azijos šalys, statistika apie netoleranciją Europoje yra tikrai stulbinanti. Konferencijoje įvardyta 10 pasaulio valstybių, kuriose kilo socialinis priešiškumas religijai, tarp jų Europoje – Bulgarijoje, Danijoje, Rusijoje, Švedijoje ir Jungtinėje Karalystėje.
Teigiama, kad mažiausiai problemų krikščionių denominacijos mato bendraudamos su kitomis religijomis. „Buvo aiškiai atskirti musulmonai nuo islamo fundamentalistų. Buvo pasakyta, kad islamo fundamentalizmas ir agresyvusis ateizmas iš esmės veikia panašiais metodais, kadangi jie visiškai eliminuoja dialogo galimybę ir vadovaujasi priešiškumo ir neapykantos dvasia“, – kalbėjo V. Aleknaitė–Abramikienė.
Pasak jos, krikščioniškosios šalys labiausiai susirūpinusios tuo, kas vyksta jų pačių viduje. „Daugiausia susirūpinimo esama dėl bandymo užkirsti krikščionims kelią į aukščiausius postus vien todėl, kad jie išpažįsta katalikybę ar kitą krikščionišką religiją. Tokių faktų buvo labai daug. Kitas susirūpinimas – dėl žiniasklaidos – absoliuti dauguma kalbėjusiųjų manė, kad žiniasklaidoje yra eskaluojamas priešiškumas ir nesuteikiama lygiavertė galimybė krikščionių denominacijoms tarti savo žodį, dalyvauti pilietiniame dialoge“, – pastebi Seimo narė.
Seimo delegacijoje konferencijoje Romoje dalyvavęs kunigas dr. Andrius Narbekovas, pasak V. Aleknaitės–Abramikienės, teigė, jog krikščionybės išstūmimas iš viešosios erdvės išmuša kultūrinį pagrindą Europoje: „Kita vertus, jis paminėjo tokius atvejus, kai nepagrįstai ir ne kartą užsipultas arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, buvęs politinis kalinys, represuotas sovietų valdžios, o mūsų laikais susidūrė su persekiojimu šį kartą viešojoje erdvėje“.
Šįmet Belgrade priimtoje rezoliucijoje „Netolerancijos ir krikščionių diskriminacijos įveikimas, kova su juo ESBO erdvėje“ esama rekomendacijų sugrąžinti krikščionis į viešąją erdvę, skatinti dialogą ir kt. Pasak politikų, nereti kapinių išniekinimai, bažnyčių deginimas Lietuvoje nevertinami kaip neapykantos nusikaltimai, todėl žadama Seime siūlyti teisės aktų pakeitimų šiai padėčiai keisti.
