Politinė krizė JAV ir artėjantys rinkimai paradoksaliai išėjo į naudą Ukrainai – Rusijos keliamos grėsmės fone Europos politikai vis labiau bunda ir gręžiasi į realybę. Tai atsispindi ir paramos Kijevui kiekyje, ir savo karinio-pramoninio komplekso paruošime tikėtinam dideliam karui.
Pavyzdžiui, Vokietija per šiuos dvejus metus praėjo sunkų adaptacijos prie realybės kelią: nuo penkių tūkstančių šalmų „humanitarinės pagalbos“ karo pradžioje iki 7,6 mlrd. eurų karinių dotacijų per metus įsipareigojimo. Vokietijos gynybos pramonės įmonės jau rengiasi atidaryti naujas gamyklas pačioje Ukrainoje.
Reitingas:
- Ursula von der Leyen, Europos Komisijos pirmininkė
- Joe Bidenas, JAV prezidentas
- Rishi Sunakas, Jungtinės Karalystės premjeras
- Olafas Scholzas, Vokietijos premjeras
- Borisas Johnsonas, buvęs Jungtinės Karalystės premjeras
- Andrzejus Duda, Lenkijos prezidentas
- Gitanas Nausėda, Lietuvos prezidentas
- Fumio Kishida, Japonijos premjeras
- Kaja Kallas, Estijos premjerė
- Giorgia Meloni, Italijos premjerė
Nedidelės, bet daug padeda: kaip Lietuva ir tolimoji Japonija atsidūrė sąraše
Dominuojančių naujienų iš Jungtinių Valstijų fone dažnai nepastebimos mažesnių šalių, tačiau, atsižvelgiant į mastą, daug svarbesnės naujienos apie paramą.
„Fokus“ pateikia pavyzdį: „Nedidelė Lietuva Ukrainai skyrė daugiau nei 1,4 proc. savo BVP“.
„Ukraina mums buvo, yra ir bus labai svarbi. Ir visos diplomatinės tarnybos pastangos turi būti sutelktos į šį prioritetą. Negalima leisti, kad įsivyrautų karo nuovargis, kad ir kas nutiktų“, – cituojamas G. Nausėda.
Japonija, kuri negali suteikti karinės pagalbos, jau skyrė 6,8 mlrd. eurų finansinės paramos ir paskelbė, kad artimiausiu metu skirs dar 12 mlrd. eurų, rašoma „Fokus“.
Japonijos ministras pirmininkas Fumio Kishida išlieka stabilumo pavyzdžiu. Jo vyriausybė viena pirmųjų suteikė Ukrainai milijardinę pagalbą, daugiausia skirtą infrastruktūros projektams. Japonijos lyderis ne kartą viešai pareiškė, kad Japonija ir toliau palaikys Ukrainą, kol į jos žemę grįš taika.
„Statista“ duomenimis, 2022-2023 m. Lietuva skyrė Ukrainai 1,54 proc. savo BVP ir užėmė 4-ąją vietą. Aukščiau pagal šį rodiklį yra tik Norvegija (1,72 proc.), Danija (2,41 proc.) ir Estija (3,55 proc.). Palyginimui, JAV skyrė vos 0,32 proc. savo BVP, Prancūzija – 0,07 proc., Italija – 0,07 proc., Japonija – 0,17 proc., Turkija – 0,01 proc.
Naujienų portalo kalbinti ukrainiečių ekspertai ypač išskyrė Europos Komisijos pirmininkę Ursulą fon der Leyen, kuri, anot jų, „sugebėjo pasiekti maksimalaus įmanomo palaikymo Ukrainai, nepaisant viso biurokratinio aparato nerangumo“.
Ekspertai taip pat pripažįsta, kad J. Bidenas yra neabejotinai pirmasis sąraše tarp pavienių šalių lyderių – JAV, nepaisant visų problemų su tiekimu ir vidinių politinių nesutarimų, išlieka pagrindiniu strateginiu Ukrainos partneriu.
Smukusi Macrono ir Dudos lyderystė
Netikėtai žemai sąraše atsidūrė Prancūzijos lyderis Emmanuelis Macronas ir Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda. Prancūzų lyderis, anot ekspertų, „neišlaikė politinio kroso tempo“, ir prarado lyderio pozicijas. Galbūt tai pasikeis po 2024 m., nes kaip tik vasario 26-ąją jis paskelbė keletą svarbių naujienų apie pagalbą Ukrainai: įskaitant tolimojo nuotolio raketų tiekimo koaliciją ir šimtus tūkstančių smogiamųjų dronų Ukrainos frontui.
A. Duda tuo metu sulaukia kritikos dėl to, kad nesugebėjo suvaldyti vidinių politinių kovų, o dabar dar ir prisidėjo provokacijos pasienyje dėl grūdų eksporto.
„Fokus“, sudarydami šį sąrašą, kreipėsi į 18 įtakingiausių Ukrainos „smegenų centrų“ (angl. think tank) ir politologų. Kiekvienas iš jų nominavo 5 asmenis ir reitingavo juos pagal sprendimų įtakos svorį.
Vėliau portalo redakcija dar pridėjo papildomus balus ekspertų išvardintiems lyderiams už jų šalių skiriamą pagalbą pagal bendrai skiriamos pagalbos kiekį ir pagal pagalbos kiekio procentą šalies BVP.
