Nausėda apie galimą Rusijos puolimą iki 2030-ųjų: situacija yra rimta, bet turime visas priemones pasiruošti

„Ar jūs manote, kad taip gali nutikti?“ – Lietuvos prezidentas sulaukė klausimo apie galimą Rusijos puolimą iki 2030-ųjų.

G. Nausėda teigė, kad galimas Rusijos puolimas gali būti kitas agresijos plėtros į Vakarus etapas, todėl per ateinančius 4-5 metus šalis aktyviai kurs dalinius galimai agresijai atremti.

TAIP PAT SKAITYKITE:

„Didžiausia kada nors įvykdyta dronų ataka“: Rusijos regione paskelbta nepaprastoji padėtis, liepsnoja oro uostas

Trumpo pasiūlymas dėl paliaubų: įvertino, ką Rusija ir Ukraina spėtų per pauzę

Rusijoje prie karinio aerodromo nugriaudėjo sprogimai, į dangų pakilo dūmų debesis

„Būtent tokią pagrindinę prielaidą padarėme Lietuvoje, – pareiškė Lietuvos prezidentas ir paaiškino, kad tam yra ruošiamasi, sukurtas gynybinis planas būtent iki 2030-ųjų.

„<...> Taigi, situacija yra rimta, bet aš manau, kad turime visas priemones, susitvarkyti ir priimti sprendimus ir pasirengti kitam agresijos etapui“, – paaiškino G. Nausėda.

Kalbėdamas apie Ukrainą, jis pažymėjo, kad ši šalis, jei įvykdys visus ES reikalavimus, gali aplenkti Vakarų Balkanų šalis ir iki 2030 m. tapti bloko nare. Tačiau viskas priklauso nuo Kyjivo noro, kuris šiuo metu yra aukšto lygio ir kitų aplinkybių.

Nausėda ragina pasinaudoti EK pristatytu gynybos planu ir apsiginkluoti

Europos Komisijai (EK) trečiadienį pristačius Bendrijos gynybos gaires ir dalį gynybos stiprinimo plano priemonių, prezidentas Gitanas Nausėda ragina Lietuvą pasinaudoti siūlomais finansiniai ištekliais ir apsiginkluoti.

„Lietuva turi gana žemą valstybės skolos ir bendrojo vidaus produkto (BVP) santykį, todėl turime fiskalinę manevro erdvę panaudoti šiuos finansinius išteklius ir apsiginkluoti“, – prieš Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdį žurnalistams ketvirtadienį sakė G. Nausėda.

EK trečiadienį pristatė Bendrijos gynybos gaires – vadinamąją Baltąją knygą – ir dalį gynybos stiprinimo plano priemonių.

Komisija siūlo sušvelninti bloko fiskalines taisykles ir leisti valstybėms skirti daug daugiau lėšų gynybai – į šalies biudžeto deficitą neskaičiuoti gynybai išleisto 1,5 proc. BVP.  Ši priemonė per ketverius metus galėtų padėti atlaisvinti 650 mlrd. eurų.

EK taip pat siūlo suteikti valstybėms narėms iki 150 mlrd. eurų ES remiamų paskolų.

G. Nausėdos teigimu, kai kuriuos Pietų Europos valstybės – galbūt dėl prastesnio skolos ir BVP santykio – siūlo eiti ne skolinimosi, bet dotacijų keliu.

„Bet norint turėtų dotacijų, reikia turėti finansų, susitarti dėl naujos finansų formulės. Šiuo metu Komisija pateikė pasiūlymą kaip galima greičiau, nes laikas nelaukia. (...) Šiandien mes turime galvoti daugiausia apie savo saugumą, ką mes galime padaryti savo saugumo labui ir mes tikrai galime, pasinaudodami šiais instrumentais, daug“, – teigė prezidentas.

„Vidutiniu laikotarpiu svarbu išnaudoti šį brangų laiką, kurį mums iškovoja Ukraina, siekiant sustiprinti mūsų karinius pajėgumus. Aš sveikinu EK planą „ReArm Europe“, mes turime persiginkluoti, nes kitaip būsime kita Rusijos agresijos auka“, – kalbėjo G. Nausėda.

Pasak jo, Europa turi ne tik stiprinti savo gynybą, bet ir toliau remti Kyjivą karinėmis priemonėmis, nustatyti Ukrainos narystės Europos Sąjungoje datą 2030-ųjų sausio 1 dieną, taip pat didinti spaudimą Rusijai įvedant 17 sankcijų paketą, įtraukiant į jį suskystintų dujų eksportą ir daugiau šalies agresorės bankų.

Reaguodama į įtemptą geopolitinę situaciją ir JAV užsienio ir gynybos politikos neapibrėžtumą, kovo pradžioje vykusios EVT metu vadovai davė politinį sutikimą stiprinti bloko gynybą.

Siekiant užbaigti Kremliaus invaziją į Ukrainą, JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Rusijos lyderis Vladimiras Putinas antradienį per pokalbį telefonu susitarė dėl 30 dienų paliaubų energetikos infrastruktūros srityje, tačiau susitarimo dėl visiškų paliaubų taip ir nepasiekė.

Dviejų valstybių vadovai taip pat susitarė pradėti derybas dėl paliaubų Juodojoje jūroje ir galiausiai dėl visiškų paliaubų.

Europos lyderiai atsargiai vertina tokius susitarimus, o Ukraina ragina nepasitikėti V. Putino pažadais.