2011-ieji – jau antri metai iš eilės Lietuvą palieka didžiausias procentas gyventojų iš visų ES valstybių. Pernai, Europos Komisijos duomenimis, iš Lietuvos emigravo 2 proc. gyventojų. Daugiausia lietuvių, apytikriais duomenimis, kaip įprasta, vyko į Jungtinę Karalystę (JK) ir Airiją, o nuo 2010-ųjų gausėja emigruojančių ir į Norvegiją.
Tarp emigrantų ar besiruošiančiųjų emigruoti pasigirsta diskusijų, kuri valstybė lietuviams emigrantams geresnė – Norvegija ar Jungtinė Karalystė (JK).
Pasak ilgą laiką JK gyvenusio Tomo, Anglijoje ir Airijoje yra paprasčiau dėl kalbos – anglų kalbą bent šiek tiek moka didžioji dalis išvykstančiųjų. Be to, JK priklauso Europos Sąjungai, todėl įstatymai ten esą palankesni lietuviams.
„Norvegijoje kur kas sudėtingesni įstatymai – čia už viską reikia susimokėti ir nieko pasisavinti ar paslėpti neišeis. Brangus ir pragyvenimas, – pasakojo vaikinas. – Kita vertus, Norvegijoje yra geresnės socialinės garantijos, mokamos kompensacijos už brangius vaistus, ilgiau padirbus garantuotos stabilios senatvės pensijos.“
Paklaustas, ką patartų rinktis – Norvegiją ar JK, – vaikinas atsakė, kad norintiems gerai gyventi šiandien patartų vykti į JK, o mąstantiems apie ateitį ir norintiems atsidėti pinigų geriausia būtų rinktis Norvegiją.
„Jeigu norite greitai užsidirbti ir paskui grįžti į Lietuvą arba nusprendėte emigruoti su šeima ir gyventi, patarčiau rinktis Norvegiją, nes ten galėsite būti užtikrintas dėl finansinės ateities“, – patarė vaikinas.
Aukso nesitikėti
Savaitraščio „Ekonomika.lt“ kalbinama Londone gyvenanti Ugnė M. per dvejus metus visiškai nesusitaupė pinigų, tačiau taupyti ir nebuvo jos pagrindinis tikslas: „Čia gyvendama nesugebėjau nieko atsidėti, gyvenu nuo algos iki algos, nes mano tikslas nėra susitaupyti mašinai – čia atvykau pakeliauti ir praplėsti akiratį.“
„Jeigu nori padoriai gyventi Londone, per mėnesį reikia apie 1,1 tūkst. svarų (~ 4,5 tūkst. litų)“, – sako mergina. Pasak Ugnės, daugiausia čia tenka mokėti už būsto nuomą – su komunalinėmis paslaugomis ji būstui čia išleidžia 500 (~ 2 tūkst. litų) svarų, mėnesiniam bilietui – 125 (~ 600 litų), o maistui – apie 250 svarų (~ 1 tūkst. litų) per mėnesį. Dar apie 250 svarų – pramogoms.
Ugnės teigimu, gyvenantiems mažesniuose miesteliuose pragyvenimas ir transportas – pigesni: nuoma kainuoja apie 300 (~ 1,2 tūkst. litų) svarų, nereikia tiek daug mokėti už transportą, tačiau ten esą darbų pasirinkimas gerokai mažesnis.
Ten vykdama mergina vežėsi apie 8 tūkst. litų. Tiek pat ji patartų vežtis ir kitiems.
Tiesa, Ugnė čia pat priduria atvykstantiesiems nesitikėti aukso kalnų: „Galbūt atlyginimas čia ir nemažas, tačiau ir susiradus darbą reikia daug laiko, kol apsiprasi ir susigrąžinsi iš Lietuvos atsivežtus ir išleistus pinigus, nebent visada valgytum pigią vištieną ir niekur iš namų neitum. Žinau ir nemažai atvejų, kai čia atvykę draugai neįsitvirtindavo ir grįždavo namo.“
Klauso pasakų
Pasak Norvegijos lietuvių bendruomenės pirmininkės Dainos Bogdanienės, čia gyvenančios nuo 1990 metų ir dirbančios Norvegijos darbo inspekcijoje bei paslaugų centre užsieniečiams, lietuvių pamėgtoje Šiaurės šalyje yra tokių tautiečių, ypač medikų, kurie daug uždirba net Norvegijos masteliais – 500 tūkst. litų ar net daugiau per metus. Tačiau daugiausia yra tokių, kurie gyvena kur kas prastesnėmis sąlygomis nei vidutinės: „Nauji emigrantai dažnai tenkinasi atsitiktiniais nekvalifikuotais darbais, todėl didelių pajamų negali tikėtis. Išgyventi šiaip taip galima ir už 40–50 tūkst. litų per metus, t. y. apie 3–4 tūkst. litų per mėnesį. Tokių lietuvių imigrantų yra dauguma ir nuolat gausėja.“ D. Bogdanienė priduria, kad gausėja emigrantų ir iš užsienio valstybių, kurie tautiečiams sudaro konkurenciją.
Būsto nuomos kainos Norvegijoje, pašnekovės teigimu, gali svyruoti nuo 200 iki 500 litų gyvenant keliems viename kambaryje bendrabučiuose, iki 5 000 litų ir daugiau – dideliuose miestuose. Pavyzdžiui, didmiesčiuose butų nuomos kainos esą prasideda nuo 1,5 tūkst. litų per mėnesį, o kuo toliau nuo didžiųjų miestų, tuo nuoma yra brangesnė. Maistui kukliai valgant gali pakakti ir 1 000 litų per mėnesį.
„Lietuviai išgyvena iš tikrai nedidelių sumų, tai vietos gyventojams nesuvokiama, – sakė pašnekovė. – Mūsiškiai gyvena visiškai kitos kokybės gyvenimą nei įprasta vietiniams – metų metus glaudžiasi pas gimines, draugus, gyvena bendrabučio tipo namuose, skolinasi, valgo prie parduotuvių paliekamus produktus, kurių galiojimo data pasibaigusi... Visi tikisi, kad rytoj bus geriau.“
Pasak D. Bogdanienės, lietuviai dažnai prisiklauso pasakų, neva užsienyje lengvai gaunamos pašalpos ir pensijos, lengvai susigrąžinami sumokėti mokesčiai, ir į užsienį vyksta susidarę iškreiptą vaizdą.
Važiuoti pas patikimus
Pasak Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktoriaus Boguslavo Gruževskio, viena priežasčių, dėl kurių lietuviai vis dažniau emigruoja į Norvegiją, yra ta, kad lietuvių darbo jėga ten gerai vertinama: „Norvegijoje jau susiformavo nemaža lietuvių diaspora – žmonės ten jau turi pažįstamų, kurie gali padėti susirasti darbą ar priimti pagyventi. Kitas dalykas – ten esame teigiamai vertinami, norvegai žino, kad lietuviai darbštūs. Be to, Norvegijoje ir klimatas panašus į mūsų, lengviau aklimatizuotis.“ Kaip vieną iš emigracijos į Norvegiją priežasčių B. Gruževskis paminėjo ir aukštą atlyginimą bei stabilias gyvenimo sąlygas.
B. Gruževskio teigimu, pastaruoju metu sumažėjo emigruojančiųjų į Airiją. Taip esą nutiko dėl to, kad Airijoje gerokai pakilo nedarbo lygis, sugriežtėjo ir socialinės apsaugos priemonės.
Paklaustas, kaip reikėtų elgtis, kad susiruošusiems vykti į užsienį netektų nusivilti, likti be pinigų, B. Gruževskis labiausiai pabrėžė ryšį su patikimais žmonėmis: „Reikėtų važiuoti pas gerai pažįstamus žmones, o ne kokius bendradarbius, su kuriais daugiau nei pusmetį nebendrauta. Be to, net jei radote darbą, yra 50 proc. tikimybė, kad kas nors nepavyks: jus gali po savaitės atleisti net ne dėl jūsų kaltės, o dėl pokyčių įmonėje ar rinkoje.“
Pasak pašnekovo, vykstant į užsienį reikėtų atsidėti bent 500 eurų bilietui atgal ir papildomai pinigų nenumatytai nakvynei viešbutyje bei maistui. Šios santaupos turėtų būti neliečiamos.
Jeigu vykstama neturint konkrečios darbo vietos, pasak B. Gruževskio, reikėtų vežtis tiek pinigų, kad užtektų pragyventi bent du mėnesius.
Faktai: emigracija
2004–2009 m. vidutiniškai per metus iš Lietuvos emigruodavo 16 tūkst. žmonių. 2010 m. šis skaičius gerokai išaugo – išvykimą deklaravo 83 tūkst. migrantų.
2010 m. į Jungtinę Karalystę išvyko beveik 41 tūkst., į Airiją – 13 tūkst., į Norvegiją – beveik 5 tūkst. Lietuvos gyventojų.
2010 m. privačių asmenų siunčiamos perlaidos į Lietuvą sudarė 4 115 mln. litų ir prilygo ketvirtadaliui šalyje išmokėto darbo užmokesčio.
Paulius GRINKEVIČIUS
