Tuo metu, kai Rusiją yra ištikusi ekonominė krizė ir jos valiutų atsargos senka, naujajam parlamentui teks užtikrinti sunkų balansą: užtikrinti lėšų mažinimą bei palaikyti aukštą V. Putino populiarumą prieš 2018 metų rinkimus.
Analitikai mano, kad šaliai galiausiai teks įgyvendinti sunkių reformų: veikiausiai padidinti pensinį amžių, mažinti darbo garantijas ir didinti mokesčius.
Tačiau kol kas yra mažai abejonių dėl to, kuria kryptimi pučia vėjas: siekiama užtikrinti V. Putinui ketvirtąją prezidento kadenciją, todėl iki prezidento rinkimų nebus jokių radikalių pokyčių.
„Pokyčiai tikrai artėja. Jie bus nepopuliarūs ir prieštaringai vertinami. Tačiau jie neišvengiami, nes šalis nebegali sau leisti nesiimti tų pokyčių,– sakė „Macro Advisory“ ekonomistas Chrisas Weaferis. – Tačiau nematau galimybių, jog apie tokias priemones net bus pradėta kalbėti, kol V. Putinas nebus perrinktas 2018 metų kovą.“
Nepopuliarios, bet reikalingos
Analitikas Aleksejus Makarkinas antradienį verslo dienraštyje „Vedomosti“ išspausdintame straipsnyje rašo, kad visiškai paklusni Kremliui naujoji Dūma bus priversta imtis „nepopuliarių, bet būtinų“ priemonių, tačiau tik po 2018 metų prezidento rinkimų.
Pastaraisiais metais šalyje jau imtasi tam tikrų taupymo priemonių: atleista darbuotojų valstybiniame sektoriuje, o kitos priemonės sumažino valdininkų ir pensininkų perkamąją galią.
Nors šios priemonės nepakenkė V. Putino populiarumui, jie sukėlė kelis nedidelio masto protestus ir streikus skirtingose didžiulės šalies dalyse.
Rusijos ekonomika praėjusiais metais susitraukė 3,7 proc., daugiausia dėl smukusių naftos kainų. Prognozuojama, kad šiemet šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) sumažės mažiausiai 0,5 proc. Nedidelio atsigavimo tikimasi tik ateinančiais metais.
Dėl krizės suprastėjo rusų gyvenimo sąlygos. Šalies gyventojų realios pajamos praėjusį mėnesį prieš metus sumažėjo 8,3 proc.
V. Putinas yra pažadėjęs įgyvendinti liberalių reformų, tačiau atmeta galimybę, jog bus imtasi „šoko terapijai“ prilygstančių pokyčių, panašių į tuos, kurie buvo įgyvendinti dešimtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, kai Rusija staiga buvo paversta rinkos ekonomika, ir žmonės parado ir darbus, ir santaupas.
Kova dėl valdžios
Nors didelio masto reformų kol kas imtis neketinama, kai kurie Rusijos vyriausybės nariai jau dabar ragina sparčiau karpyti išlaidas. Rusijos spauda skelbia, kad šalies Finansų ministerija kitų metų biudžete, kuris bus aptartas kitą mėnesį, ragina numatyti išlaidų mažinimas naftos pramonei, valstybinei žiniasklaidai, kosmoso programoms ir kariuomenei.
Raginimai mažinti karinį biudžetą, kuris per pastarąjį dešimtmetį viršijo 5 proc. BVP, rodos, atspindi kovą dėl valdžios tarp skirtingų Rusijos vyriausybės frakcijų ir verslo bendruomenės.
Rusų dienraštis „Kommersant“ skelbia, kad nesenai įvykusio vyriausybės posėdžio metu kilo karšta diskusija tarp finansų ministro Antono Siluanovo ir gynybos ministro Sergejaus Šoigu dėl karinę kampaniją Sirijoje vykdančios rusų kariuomenės perginklavimo.
Tokios kovos vyksta tuo metu, kai Finansų ministerija perspėjo vyriausybę neleisti finansinių rezervų, kurie buvo sukaupti iš naftos eksporto tais metais, kai naftos kainos buvo didelės.
„Kaip visada, teisėju tokiose situacijose bus V. Putinas“, – mano Ch. Weaferis.
V. Putinas tikrai nenorės mažinti finansavimo gynybai ir socialinėms programoms, o būtent tai daryti ragina Finansų ministerija. Jis bijos destabilizuoti jau ir taip nestabilią šalies finansinę padėtį, kas galėtų dar labiau padidinti infliaciją ir kirstų per rusų kišenę.
„Jis nenorės rizikuoti ir įstumti Rusiją į pažeidžiamą finansinę situaciją, – sakė Ch. Weafer. – Jeigu Vakarai pamatys, kad šalis yra tokioje padėtyje, tai susilpnintų Rusijos derėjimosi poziciją bei sumažintų visuomenės paramą šalies viduje.“
