Nuo balandžio 28 d. iki gegužės 11 d. beveik 30 proc. naujų atvejų sukėlė KP.2 atmaina, o vos dviem savaitėmis anksčiau tokių atvejų buvo mažiau nei 16 proc., skelbia CNN.
Ką žmonės turėtų žinoti apie šią naująją atmainą? Kokie yra užsikrėtimo simptomai? Ar vakcinos vis dar apsaugo nuo naujosios atmainos? Ar namuose atliekamas COVID-19 testas vis dar patikimas? Kiek laiko žmonės turėtų izoliuotis, jei užsikrėtė KP.2? Kas turėtų imtis antivirusinio gydymo, jei užsikrėtė šio tipo COVID-19? Ir kokios rekomendacijos asmenims su susilpnėjusiu imunitetu – ar jie turėtų vėl pradėti dėvėti kaukes?
Į visus šiuos klausimus atsako CNN sveikatingumo ekspertė daktarė Leana Wen, skubiosios pagalbos gydytoja ir Džordžo Vašingtono universiteto klinikinė docentė. Anksčiau ji dirbo Baltimorės sveikatos komisare.
Ką turėtumėte žinoti apie naująjį variantą KP.2?
Nuo pat COVID-19 pradžios mes diskutuojame apie naujas atmainas. Pirminę viruso atmainą išstūmė atsiradusi Alfa atmaina. Paskui turėjome Beta, tada Delta ir Omikron.
KP.2 yra Omicron šeimos dalis. Atrodo, kad jis išstumia JN.1 ir panašias atmainas, kurios anksčiau buvo dominuojančios JAV.
Kiekvieną kartą, kai atsiranda nauja atmaina, reikia užduoti tris pagrindinius klausimus: ar ji labiau užkrečiama? Ar ji sukelia sunkesnę ligą? Ir ar esamos vakcinos ir gydymo būdai ją veikia?
Viena iš priežasčių, kodėl nauja atmaina išstumia anksčiau dominavusias, yra ta, kad ji yra tokia pat arba labiau užkrečiama. Tai reiškia, kad KP.2 gali labai lengvai išplisti, o tai jau buvo matyta per visą COVID-19 pandemiją: šis virusas yra labai užkrečiamas, todėl jo sunku išvengti.
Gera žinia yra ta, kad KP.2 nesukelia sunkesnės ligos eigos. Iš tiesų, su COVID-19 susijusių hospitalizacijų skaičius yra rekordiškai mažas. Ir nėra pagrindo manyti, kad esamos vakcinos ir gydymo priemonės yra atsparios naujoms atmainoms.
Kokie yra KP.2 infekcijos simptomai?
Dauguma COVID-19 užsikrėtusių žmonių niekada nesužinos, kokia atmaina sukelia jų simptomus.
COVID-19 infekcijos simptomai:
- Sloga;
- Gerklės skausmas;
- Galvos skausmas;
- Karščiavimas;
- Kosulys;
- Kūno skausmai.
Kai kuriems žmonėms gali pasireikšti sunkesni simptomai, pavyzdžiui, dusulys. COVID-19 taip pat gali pasunkinti esamas ligas, pavyzdžiui, širdies nepakankamumą.
Nė vienas iš šių simptomų nėra būdingas KP.2 viruso atmainai, kuriai iki šiol nebuvo nustatyta išskirtinių simptomų, skiriančių ją nuo kitų koronavirusinių infekcijų. Svarbu nepamiršti, kad daugeliui asmenų COVID-19 simptomus gali būti sunku atskirti nuo kitų virusinių infekcijų, pavyzdžiui, gripo ar peršalimo.
Ar namuose atliekamas testas vis dar patikimas?
Greitieji antigeno testai namuose yra paprastas ir patogus būdas pasitikrinti dėl COVID-19, nors jie nėra tokie patikimi ir tikslūs kaip laboratoriniai PGR tyrimai. Nėra jokių požymių, kad namų testai yra mažiau veiksmingi nustatant šį naująjį variantą, palyginti su ankstesniais variantais.
Rekomenduojama žmonėms atlikti namų testą, jei jie turi simptomų ir jiems gali būti taikomas antivirusinis gydymas. Jei žmogus labai nerimauja, kad gali sirgti COVID-19, jis gali atlikti kelis namų testus skirtingomis dienomis ir apsvarstyti galimybę atlikti PGR tyrimą.
Ar esamos vakcinos veikia nuo KP.2? O kaip dėl vakcinos, kurią tikimasi išleisti rudenį?
Esamos vakcinos vis dar turėtų veikti prieš KP.2. Ligų kontrolės ir prevencijos centras (CDC) išleido rekomendacijas, kuriose rekomenduojama antrą kartą pasiskiepyti vakcina, kuri pirmą kartą pasirodė 2023 m. rudenį, 65 metų ir vyresniems asmenims.
Tikimasi, kad federaliniai sveikatos apsaugos pareigūnai rudenį rekomenduos naujai sukurtą vakcinos nuo COVID-19 versiją. Tikimasi, kad jos skirsis nuo dabartinių vakcinų tuo, kad naujausios vakcinos bus nukreiptos prieš variantus, kurie, kaip prognozuojama, cirkuliuos rudenį ir žiemą. Jei sveikatos apsaugos pareigūnai prognozuoja, kad tarp šių variantų bus ir KP.2, rudeninės vakcinos tikriausiai bus dar veiksmingesnės prieš KP.2.
Kiek laiko žmonės turėtų būti izoliuoti, jei užsikrėtė COVID-19?
Šių metų pradžioje CDC atsisakė penkių dienų izoliavimo reikalavimo. Dabar agentūra rekomenduoja žmonėms, kuriems diagnozuotas COVID-19, likti namuose tol, kol jie bent 24 valandas nekarščiuos ir jų simptomai pagerės. Kitas penkias dienas jie vis tiek turėtų stengtis imtis papildomų atsargumo priemonių, pavyzdžiui, dėvėti kaukes ir riboti artimus kontaktus su kitais asmenimis.
Kas turėtų imtis antivirusinio gydymo, jei užsikrėtė COVID-19?
Žmonės, kuriems yra didelė rizika susirgti sunkia COVID-19 liga, turėtų apsvarstyti antivirusinį gydymą. Šiai didelės rizikos grupei priklauso vyresnio amžiaus žmonės, asmenys, kurių imunitetas nusilpęs, ir tie, kurie serga sunkiomis ligomis.
Yra du geriamieji vaistai, be to, yra ir antivirusinio vaisto injekcija. Visiems patartina paklausti savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo, ar užsikrėtus COVID-19 reikėtų vartoti antivirusinį gydymą, o jei taip, tai kokį ir kaip jį gauti.
