„Kolektyviniai Vakarai – taip vadinamieji kolektyviniai vakarai – griauna Europos saugumo sistemą, buria vis naujus karinius aljansus. NATO blokas juda į rytus, kurdamas savo karinę infrastruktūrą, įskaitant priešraketinės gynybos sistemų dislokavimą ir puolamųjų pajėgų smogiamumo didinimą.
Žodžiais ši veidmainystė deklaruojama kaip būtinybė stiprinti saugumą Europoje, tačiau realybėje nutinka kaip tik priešingai. Be to, pernai gruodį Rusijos pateikti pasiūlymai dėl abipusio saugumo priemonių vėl buvo tiesiog praignoruoti“, – sakė V. Putinas per televiziją transliuotoje kalboje, vaizdo ryšiu kreipdamasis į tarptautinio saugumo konferencijos Maskvoje dalyvius per jos atidarymo ceremoniją.
Jis tvirtino, kad Vakarai esą sąmoningai kursto karą Ukrainoje, kad galėtų išlaikyti savo įsigalėjimą.
„Tam, kad išlaikytų savo hegemoniją, [Vakarams] reikia konfliktų. Būtent todėl jie paruošė Ukrainos žmonėms „patrankų mėsos“ likimą: įgyvendino „anti-Rusijos“ projektą, užmerkė akis prieš nacistinės ideologijos sklaidą, prieš masines Donbaso gyventojų žudynes, pumpavo ir toliau pumpuoja Kyjivo režimui ginklus, taip pat ir sunkiuosius“, – Vakarus dėl karo Ukrainoje kaltino V. Putinas.
Ši V. Putino kalba – dar vienas bandymas įtikinti Rusijos Federacijos gyventojus, kad ne Rusija, o Vakarai esą kalti dėl karo, kuris šiuo metu vyksta Ukrainoje. Bet iš tiesų ne Vakarai, o pats Rusijos prezidentas V. Putinas vasario 24 dieną pasiuntė kariuomenę į Ukrainą ir įžiebė karą, per kurį jau žuvo tūkstančiai žmonių, milijonai buvo priversti palikti namus, o dėl užblokuoto grūdų eksporto neturtingiausios valstybės susidūrė su apsirūpinimo maistu krize.
Invazijos pradžioje nesugebėjusi užimti Ukrainos sostinės Kyjivo, Rusija sutelkė dėmesį į rytinį Donbaso regioną.
Pastarosiomis savaitėmis Ukrainos kariuomenė, gavusi iš Vakarų toliašaudės artilerijos, bando surengti kontrpuolimą ir atkovoti pietinę Chersono sritį.
Užsipuolė JAV dėl Ukrainos ir Taivano
Kartu V. Putinas apkaltino Vašingtoną ne tik siekiant užtęsti karą Ukrainoje, bet ir kurstant konfliktus kitose pasaulio vietose, be kita ko, JAV Atstovų Rūmų pirmininkės Nancy Pelosi vizitu Taivane.
„Padėtis Ukrainoje rodo, kad JAV bando užtęsti šį konfliktą. Ir jos elgiasi lygiai taip pat kurstydamos galimybes konfliktams Azijoje, Afrikoje ir Lotynų Amerikoje“, – sakė V. Putinas.
„Amerikiečių avantiūra Taivano atžvilgiu – tai ne paprasta vieno neatsakingo politiko kelionė, o tikslingos, sąmoningos JAV strategijos destabilizuoti padėtį ir sukurti chaosą regione ir pasaulyje dalis, įžūlus nepagarbos kitų šalių suverenitetui ir tarptautiniams įsipareigojimams demonstravimas“, – kalbėjo jis.
„Mes tai vertiname kaip kruopščiai suplanuotą provokaciją“, – pabrėžė Rusijos vadovas.
Maskvos ir Vašingtono santykiai pašliję nuo vasario pabaigos, kai Rusijos pajėgos įsiveržė į provakarietišką Ukrainą. Rusijai sulaukus precedento neturinčių Vakarų šalių sankcijų V. Putinas siekia glaudesnių ryšių su Afrikos ir Azijos šalimis, ypač Kinija.
Maskva visiškai solidarizavosi su pagrindiniu savo sąjungininku Pekinu per jį papiktinusį N. Pelosi vizitą demokratiniame autonominiame Taivane, kurį Kinija laiko savo teritorija.
