Serhiy Velichanskis dirbo su Ukrainos veteranais, padėdamas jiems susitaikyti su traumomis, kurias jie patyrė kovojant su Rusijos remiamomis jėgomis, juokaudamas apie tai improvizuotos komedijos vakarais, rašo politico.eu.
Dabar jis planuoja pats pasiimti šautuvą į rankas ir kovoti kartu su jais, jei Ukrainą gaubiančios Rusijos pajėgos įsiveržtų į šalį.
„Supratau, kad jei, neduok Dieve, kas nors prasidėtų, negalėčiau sėdėti rankas sudėjęs“, – sakė Kijevo gyventojas S. Velichansky.
Tačiau būdamas 50 metų S. Velichansky nėra pagrindinis kandidatas į priešakines linijas. Vietoj to, jis yra vienas iš daugelio Ukrainos civilių, plūstančių prisijungti prie naujo karinio dalinio – Teritorinės gynybos pajėgų.
Idėja yra pasitelkti gerai apmokytus civilius visoje šalyje, vadovaujamus profesionalių karių, kad padėtų kovoti su XXI amžiaus Rusijos agresija – nuo tiesioginių karinių išpuolių iki slaptų misijų, skirtų kultūrinei nesantaikai sėti, infrastruktūros sabotavimui ir vietos valdžios perėmimui.
Taigi, nors Ukrainos ginkluotosios pajėgos turi susidurti su tradiciškesnio karo galimybe – Maskva prie sienos turi 130 000 karių, dėl kurių JAV pareigūnai penktadienį perspėjo, kad per kelias dienas jie gali pradėti invaziją iš sausumos – organizuota teritorinė gynyba gali padėti joms reaguoti ir į labiau slaptą ir išsklaidytą puolimą, kuris šiuolaikine karine kalba vadinamas „hibridiniu karu“.
„Mums reikėjo naujos sistemos su nauja filosofija“, – sakė Gynybos strategijos centro ekspertas Viktoras Kevliukas, buvęs pulkininkas, dalyvavęs teritorinės gynybos padalinių patikrinimuose.
Vis dėlto sukurti naują, visiškai aprūpintą karinį dalinį, yra sudėtinga užduotis. Daugelis kariuomenės telkimo biurų šiuo metu yra palaidoti po krūvomis popierių.
Antonas Holoborodko, vadovaujantis civilių daliniui Kijeve, sakė, kad daugiausia trūksta „valandų dienoje“.
Įkūrimas
Sausio 1 d. Ukraina priėmė įstatymą, pagal kurį jos teritorinės gynybos pajėgos tapo atskiru kariniu daliniu. Anksčiau pajėgos, sukurtos 2000-ųjų pradžioje ir pirmą kartą suburtos 2014 m., tiesiogiai atsakė sausumos pajėgoms ir buvo sudarytos iš į atsargą išėjusių karių, suskirstytų į dalinius, panašius į savanorių batalionus. Jų darbas buvo tiesiog ginti užnugarį.
Tačiau dabar, tikėdamasi, kad Rusija gali siekti psichiškai ir fiziškai įsiskverbti į miestus kartu su didžiuliu karių kaupimu, Ukraina norėjo kodifikuoti savo civilines pajėgas.
Tikslas yra iki kovo mėnesio sudaryti 10 000 karių profesionalų branduolį, neseniai sakė gynybos ministras Oleksijus Reznikovas. Iš pradžių buvo tikimasi, kad šis branduolys bus sudarytas iš 130 000 civilių rezervistų. Tačiau penktadienį, karo grėsmei sustiprėjus, Ukrainos vyriausiasis vadas sakė, kad pajėgos dabar ieško 1,5–2 mln. piliečių, norinčių ginti savo namus, šeimas ir šalį.
Greitai surinkti rezervistai bus paskirstyti į 25 brigadas – po vieną kiekvienam Ukrainos regionui ir vieną sostinei Kijevui. Brigados bus suskirstytos į 150 batalionų, kurie bus sutvirtinti papildomų savanorių gynėjų.
V. Kevliukas tvirtino, kad modelis padės vietos valdžios institucijoms reaguoti į hibridinę Rusijos taktiką, pavyzdžiui, apsaugoti svarbią civilinę infrastruktūrą arba pasipriešinti prorusiškiems agitatoriams, kol jie dar nedestabilizavo ar neužvaldė teritorijos.
Neseniai Ukrainos ateities instituto, politikos tyrimų centro, atlikta apklausa parodė, kad 56 procentai ukrainiečių nori prisijungti prie naujųjų pajėgų – milijonais daugiau, nei iš tikrųjų reikia.
Iš tiesų, Kijevo vadai „Politico“ sakė, kad pajėgos sparčiai auga. Tačiau savanorių telkimo biurams tenka susidurti su žlugdančia Ukrainos biurokratija ir išteklių trūkumu. Spaudimas greitai judėti yra didžiulis.
Naujokai
Į telkimo biurus ateinantys ukrainiečiai yra iš skirtingų šeimų. Kai kurie turi atitinkamų karinių įgūdžių. Kiti ne. Kiekvienas iš jų gaus pagrindinį kovinį mokymą, tačiau daugelis turėtų tiesiog pritaikyti savo kasdieniame gyvenime naudojamus talentus, sakė civilių dalinio Kijeve vadas A. Holoborodko.
Žurnalistas A. Holoborodko 2014 ir 2015 metais buvo mobilizuotas į Donbasą – regioną, kuriame Ukrainos pajėgos pastaruosius aštuonerius metus kovojo su separatistais. 2020 m. jis nusprendė grįžti į treniruotes, kad atnaujintų savo įgūdžius.
Dabar jis dirba rezervistų taryboje, kuri pataria pajėgų Kijevo brigados vadui. Iš šio posto jis padeda organizuoti atsarginių karių mokymus, trunkančius ilgiau, nei vyriausybė įpareigojo (dvi savaites kiekvienais metais).
„Sulaukiame labai skirtingų žmonių, pavyzdžiui, vairuotojų, galinčių vairuoti greitosios pagalbos automobilius, – sakė A. Holoborodko. – Turime gydytojų, reabilitologų, kurie dirba su sportininkais civiliniame gyvenime. Pas mus jie atlieka skirtingus vaidmenis – vienas iš jų yra paramedikas.“
Toks civilių dalinys būtų labai brangus, jei kariuomenė siektų jį įgyti samdydama specialistus, pridūrė A. Holoborodko.
„Yra vaikinų, kurie yra programuotojai civiliniame gyvenime ir net jei nedirba komunikacijos specialistais, jie pateikia idėjų, kaip pagerinti komunikaciją“, – sakė jis.
Žmonės, kurių gyvenimo patirtis nėra tiesiogiai perkeliama į kariuomenę, vis dėlto įgyja vertingų kovinių įgūdžių.
Taip yra su Marianna, 52 metų Kijevo gyventoja, ištekėjusia trijų vaikų motina. Rinkos tyrimų duomenų analitikė Marianna nuo 2020 m. mokėsi teritorinės gynybos srityje kaip pėstininkė šaulė.
„Sužinojau apie teritorinę gynybą ir man tai patiko. Man patiko jos požiūris į vyresnio amžiaus moteris, kurioms trūksta karinių įgūdžių, – sakė Marianna, atsisakiusi nurodyti savo pavardę. – Man patinka, kad teritorinė gynyba leidžia apsiginti savo namus. Tai yra mano pagrindinė motyvacija“.
Iššūkiai
Rezervistų taryba ir kitos grupės kiekvieną šeštadienį padeda treniruoti žmones, peržvelgdamos pagrindines kovos technikas: apginti taikinį, rengti pasalą, šturmuoti pastatą. Jų mokymo zonos yra eklektiškos – nuo miškų ar sąvartynų už miesto iki nebaigtos statyti asfalto gamyklos, puikiai tinkančios imituoti kovą ankštose vietose.
Teritorinės gynybos pajėgų nariai tikisi, kad daliniui atsistojus ant kojų valstybė, kaip numatyta, vykdys kovinio rengimo pratybas.
Pasiekti tą tašką bus iššūkis. Kadangi tai yra tokios jaunos pajėgos, teritorinės gynybos darbuotojai yra įstrigę su daugybe administracinių ir logistinių darbų. Kiekvienas naujas karys ir rezervistas reiškia naują šūsnį popierių, o daliniai turi rasti vietas personalui apgyvendinti, saugoti įrangą ir mokyti žmones.
S. Velichanskis, Kijevo gyventojas, dirbantis su karo veteranais, gerai žino šias biurokratines kliūtis. Jis turėjo eiti į tris skirtingus telkimo biurus ir bevaisiai laukti atsakymų, kol rado pakankamai organizuotą, kad įtrauktų jį į teritorinės gynybos dalinį.
Jis sakė, kad yra „labai rimtų [organizacinių] iššūkių“. Taip pat iš pradžių gali pritrūkti įrangos.
Teritorinės gynybos padalinius tikrinęs specialistas V. Kevliukas taip pat įžvelgia didelę transportavimo problemą, kurios Krašto apsaugos ministerija negali tinkamai užtikrinti. Pasak jo, vietos valdžios institucijos turi įsikišti, kad padėtų sudaryti sandorius su privačiais transporto paslaugų teikėjais.
Jis pridūrė, kad kiekviename batalione norėtų turėti dalinius, kurie užtikrintų sklandų ryšį su gyventojais ir konkrečiai vykdytų psichologines operacijas bei informacinį karą – Rusijos hibridinio karo arsenalo pagrindą.
Naujokai stoiškai vertino pastarojo meto Rusijos karines grėsmes, nurodydami aštuonerius metus, kuriuos jie jau praleido patirdami vykstantį karą Rytų Ukrainoje. Jie priprato prie minties, kad Maskva gali smogti bet kurią akimirką.
„Tai tik motyvuoja ukrainiečius, – sakė amerikietis Davidas Plasteris, mokantis pirmosios pagalbos. – Turime žmonių, sėkmingų verslo žmonių, vyrų ir moterų, vedusių ir nesusituokusių, vienišų tėvų ir daugiavaikių tėvų, ir jie į tai žiūri taip pat: „Tai mūsų namai“.
Tarp žinomų teritorinės gynybos naujokų yra buvęs įstatymų leidėjas Jegoras Sobolevas, kuris nusprendė, kad laikas ruoštis blogiausiam, kai Rusija 2021 m. pavasarį sutelkė daugiau nei 100 000 karių prie Ukrainos sienų.
Buvęs 2014 m. Ukrainos revoliucijos aktyvistu, vėliau tarnavęs vyriausybės kovos su korupcija biuruose, J. Sobolevas paruošė save ir savo šeimą tokiems sunkiems laikams.
„Sūnus manęs paklausė: „Tėti, tu sukūrei revoliuciją, dabar tu laimėsi karą prieš Rusiją, ką mums beliks padaryti? – sakė J. Sobolevas. – Aš jam pasakiau: „Tu visada turėsi daug darbo“.
