Tuo tarpu Prancūzijos užsienio reikalų ministras Laurent'as Fabiusas dėl šio skandalo iškvietė pasiaiškinti JAV ambasadorę. Kaip informavo diplomatiniai šaltiniai, JAV ambasadorė Jane Hartley buvo iškviesta trečiadienio popietę atvykti aptarti „WikiLeaks“ paviešintų dokumentų.
„JAV valdžia buvo prisiėmusi įsipareigojimų“, – sakoma Eliziejaus rūmų paskelbtame pareiškime, kuriame turimas omenyje 2013 metų pabaigoje Amerikos duotas pažadas nešnipinėti Prancūzijos lyderių.
„Jie privalo būti prisimenami ir griežtai vykdomi“, – pabrėžiama pareiškime. Šis pareiškimas buvo paskelbtas po Prancūzijos gynybos tarybos, kuriai priklauso prezidentas, kai kurie ministrai ir žvalgybos tarnybų vadovai, posėdžio.
Šį pasitarimą F.Hollande'as sušaukė, kai antradienio vakarą buvo paskelbti įslaptinti dokumentai apie JAV esą vykdytą sekimą, nutekinti vyriausybių paslaptis viešinančio tinklalapio „WikiLeaks“. Prezidentūra pabrėžė, kad tokio pobūdžio JAV Nacionalinio saugumo agentūros (NSA) veiksmai yra „nepriimtini“.
Jie „jau buvo išprovokavę diskusijas tarp Jungtinių Valstijų ir Prancūzijos, ypač 2013 metais – tuo metu, kai buvo paviešinti pirmieji“ įslaptinti dokumentai, rašoma Eliziejaus rūmų pareiškime, turint galvoje tuomet nutekintą informaciją, kad JAV šnipinėjo Vokietijos kanclerę Angelą Merkel.
Tas klausimas vėl buvo aptartas, kai F.Hollande'as lankėsi Baltuosiuose rūmuose 2014 metų vasarį, sakoma pareiškime. „Prancūzija, kuri dar kartą sustiprino savo kontrolės ir apsaugos priemones, netoleruos jokių veiksmų, kurie kelia grėsmę jos saugumui ir jos interesų apsaugai“, – pabrėžė prezidentūra.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
