Rusijos prezidentas pirmadienį atvyksta į Turkiją aptarti, kaip dar stiprinti ekonominius ryšius. Turkija griežtai kritikuoja Rusijos paramą Sirijai ir labai nepatenkinta dėl Krymo aneksijos bei totorių priespaudos. Tačiau ekspertai sutaria, kad abiejų šalių prezidentai, sugadinę santykius su Vakarais, vengs aštrių temų ir dėmesį sutelks į energetiką bei kitas sritis, kur bendradarbiavimas klesti nepaisant politikos.
Rusija ir Turkija niekada nebuvo didelės sąjungininkės, veikiau priešingai: abi žlugusių imperijų įpėdinės kariavo tuziną karų per pastaruosius 500 metų. Ir dabar politiniai nesutarimai labai aštrūs, bet ekspertai siūlo žiūrėti į tai, kas per pirmadienio vizitą bus panašu.
Kremliuje ir Ankaroje dabar – vos 60 metų perkopę lyderiai, savo šalis valdantys tvirta ranka, neseniai išgyvenę protestų bangas ir susigadinę santykius su Vakarais. Vladimiras Putinas ir Recepas Tyyipas Erdoganas užmezgė pragmatiškus santykius ir neslepia, kad vienas kitam reikalingi pirmiausia kaip ekonominiai partneriai.
Turkija – antra po Vokietijos rusiškų dujų pirkėja, be to, Rusijos bendrovė už 20 mlrd. dolerių stato Turkijai pirmąjį branduolinį reaktorių ir siekia mokesčių lengvatų. Ankara taip pat nori dar daugiau elektrinių ir dujų saugyklų.
2013 m. dvišalė prekyba viršijo 33 mlrd. dolerių, ir, nors ketinimas pasiekti 100 mlrd. iki dešimtmečio pabaigos atrodo pernelyg ambicingas, kai abiejų šalių augimas sulėtėjo, jau šiemet tikimasi bent 40 mlrd., o tai neblogas šuolis.
Rusija tiekia ginklus Sirijos prezidento režimui nepaisydama Vakarų pasipiktinimo ir 200 tūkst. pilietinio karo aukų. V. Putinas liko vienintelis Sirijos diktatoriaus rėmėjas, o šis tapo svarbiausiu Turkijos prezidento priešu.
Tačiau R. T. Erdoganas dabar linkęs nutylėti nepasitenkinimą Maskvos veiksmais ir nuolat užsipuola tik Vakarų neveiklumą. Turkija – NATO narė, bet prarado viltį įstoti į Europos Sąjunga, o Artimųjų rytų lydere taip ir netapo. Todėl jai reikia alternatyvų, ir viena iš jų, pasak ekspertų, yra tvirti santykiai su Maskva.
Turkija nepripažįsta Krymo aneksijos ir labai rūpinasi dėl Krymo totorių persekiojimo, kurį pradėjo Rusijos saugumas, tačiau R. T. Erdoganas nė karto nėra viešai užsipuolęs Maskvos. Nors Turkijoje, kitaip negu Rusijoje, demokratinės institucijos tebeveikia, abiejų šalių lyderiai, pasak Stambulo analitikų, sutaria, kad svarbiau už konfliktus dėl vertybių yra bendrų ekonominių interesų sfera.