Naujasis Ukrainos prezidentas nėra Rusijos marionetė, tačiau šalis turi didelę ekonominę problemą.
Muilo opera, kuri vyko Ukrainos politikoje po Oranžinės revoliucijos, baigėsi. Koks bus naujas politikos žanras, dar neaišku, bet, pagal pesimistines prognozes, tai gali priminti niūrią dramą. Atmosfera Kijeve keičiasi: mažiau laisvės ir daugiau bauginimo.
Jis sutiko pratęsti Rusijos Juodosios jūros laivyno buvimą Sevastopolyje iki 2042 m. mainais į pigesnes dujas. Buvęs šalies prezidentas Viktoras Juščenka, praėjus Oranžinės revoliucijos entuziazmui, tapo susierzinimo ir nekantrumo šaltiniu, o V. Janukovičius sukėlė tikrą neramumo bangą Vakaruose. Imta teigti, kad Ukraina prarasta.
Ukrainos santykiai su Rusija tapo itin įtempti prezidentaujant V. Juščenkai, o jų pagerėjimas buvo neišvengiamas ir pageidautinas. Be to, tolesnis bendradarbiavimas gali būti ribotas. Ukrainai reikia pigesnių dujų ir vienintelis būdas tai gauti, buvo sutikimas dėl Rusijos laivyno. Kita vertus, Rusijos planuojamas dujotiekio „South Stream“ tiesimas laikomas pavojumi Kijevui.
Kai Rusijos premjeras Vladimiras Putinas pasiūlė sujungti „Gazpromą“ ir Ukrainos dujų monopolininkę „Naftogazą“, V. Janukovičius šmaikštavo, kad iš pradžių Rusija turės atiduoti Ukrainai pusę „Gazpromo“ dalies. Rusijos pasiūlymai taip pat gąsdina V. Janukovičių. Jis neparodė entuziazmo, kai per vizitą Kijeve Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pasiūlė artimesnį abiejų šalių bendradarbiavimą. Be to, per D. Medvedevo vizitą Ukrainos parlamentas nutarė dalyvauti karinėse pratybose su NATO. Visgi narystė Aljanse buvo pašalinta iš oficialių šalies tikslų, tačiau integracija į ES išlieka strateginiu prioritetu.
Kliūtis Ukrainos integracijai į ES yra ne jos santykiai su Rusija, o šalies vidaus politika, institucijų silpnumas ir sudėtinga ekonominė situacija. Laimėjęs rinkimus V. Janukovičius ėmėsi konsoliduoti valdžią. Jis pradėjo nuo naujos vyriausybės suformavimo, apeidamas parlamentinio darbo taisykles. Be to, vyriausybė siekia atsiteisti su buvusia premjere Julija Tymošenko: atnaujintos senos kyšininkavimo bylos ir pradėtas jos vyriausybės finansų auditas, o panašios V. Janukovičiaus sąjungininkų bylos buvo nutrauktos.
Nors žiniasklaida išlieka pliuralistinė, tačiau erdvė kritikai apribota. Žurnalistai teigia, kad cenzūrą primeta daugiau žiniasklaidos priemonių savininkai, o ne vyriausybė, tačiau dažnai tai tarpusavyje susiję.
Beveik nekyla abejonių, kad V. Janukovičiaus vyriausybėje įsitvirtinusios autoritarinės tendencijos. Ar jos bus realizuotos, iš dalies priklauso nuo Ukrainos opozicijos, kuri nebuvo tokia veikli, kaip tikėtasi. Žiniasklaida turi atgauti savo profesionalumą ir principingumą.
Amerikos ir Europos vaidmuo taip pat svarbus. Vakarai turėtų atsikratyti įvaizdžio, kad jie būtų laimingi V. Janukovičiui apriboję laisvę vardan stabilumo atstatymo.
Testas V. Janukovičiui yra ekonomika. Ukraina vis dar kamuojama didelio biudžeto deficito, skolų, korupcijos ir biurokratizmo. Svarbiausios reformos vargiai buvo įgyvendintos ir TVF finansavimas išlieka įšaldytas. 30 proc. nuolaida rusiškoms dujoms nesumažins „Naftogazo“ deficito. Nors dujų kainos sumažintos, bet pagal kontraktą apimtys padidėjo.
Birželio 2 d. vyriausybė paskelbė ekonominių reformų programą, kuri, pasak V. Janukovičiaus, per dešimt metų Ukrainą pavers viena iš 20 labiausiai išsivysčiusių pasaulio šalių. Į programą įtrauktas dujų kainų kilimas ir pensijų sistemos peržiūra. Svarbiausias klausimas yra, ar V. Janukovičiussuras valios įgyvendinti nepopuliarias reformas. Jei taip, Ukrainos politika gali tapti trileriu, o jeigu ne, tai – siaubo istorija.
Pagal „The Economist“ informaciją parengė Kristina Puleikytė.
