Kovo 27 dieną JAV prezidentas Barackas Obama paskelbė naują kovos su Talibano kovotojais ir „Al Qaeda“ Afganistane ir Pakistane strategiją. Naujojo plano tikslai: sutriuškinti „Al Qaeda“ ir jos slėptuves Pakistane bei Afganistane, padėti sukurti abiejose šalyse stiprias vyriausybes, gebėsiančias palaikyti saugumą, pažaboti korupciją, narkotikų prekybą, skatinti ekonomikos augimą ir sukurti Afganistano saugumo palaikymo pajėgas, kurios leistų palengva mažinti Amerikos ir jos sąjungininkių karių skaičių regione.
Pirmą kartą nuo karo pradžios Afganistanas ir Pakistanas traktuojama kaip dvi šalys, kurias sieja bendras dalykas – „Al Qaeda“ ir Talibano kovotojai. Reikia pažymėti, kad šioje strategijoje Pakistanas atlieka svarbiausią vaidmenį. Per aštuonerius metus nuo 2001 m. rugsėjo 11-osios kalnuotos šios šalies pasienio teritorijos tapo slėptuvėmis talibų lyderiams, mokymų bazėmis naujiems kovotojams rengti ir naujiems teroro aktams planuoti. Anot B. Obamos, JAV saugumas priklausys tik nuo Pakistano ateities.
B. Obamos administracija ne tik išvardijo tikslus, bet ir nurodė konkrečias priemones, kaip jų bus siekiama. Pirmiausia JAV prezidentas didins kariuomenę Afganistano pietuose ir rytuose (pasienyje su Pakistanu). Taip pat bus didinamos pačių afganų saugumo pajėgos, kurios bus apmokomos ir dalyvaus bendrose amerikiečių bei NATO vykdomose operacijose. Šiam klausimui skiriamas didelis dėmesys. Iki 2011 metų bus siekiama paruošti 134 tūkst. afganų kareivių ir 82 tūkst. policininkų. Kad šis tikslas būtų įgyvendintas, bus padidintas finansavimas Afganistano kariuomenei bei policijai, siekiant motyvuoti afganus kovoti kartu prieš talibų ekstremistus.
Be to, JAV sieks stiprinti vietinę Afganistano bendruomenę ir vyriausybę. Norima užkirsti kelią korupcijai ir narkotikų prekybai, kuri talibams tebėra vienas svarbiausių finansų šaltinių. B. Obama kreipėsi į NATO sąjungininkes, Jungtines Tautas ir kitas organizacijas, skatindamas veikti aktyviau. Jis nurodė, kad šiam tikslui pasiekti reikia įvairių sričių specialistų, kurie galėtų teikti konsultacijas tiek vyriausybei, tiek provincijų gyventojams, padėtų kurti darbo vietas, švietimo įstaigas ir atkurti infrastruktūrą. Be viso to, B. Obama ketina suteikti penkerių metų finansinę paramą Pakistanui: ekonomikos, infrastruktūros, institucijų veiklos gerinimui ir stiprinimui bus skirta 1,5 mlrd. dolerių. Galiausiai bus imtasi ir diplomatinių priemonių. Bus siekiama gerinti trišalį (JAV, Pakistano, Afganistano) bendradarbiavimą ir rengti reguliarius forumus, kurie įvertintų pasiektus laimėjimus ir padarytas klaidas.
Naujieji JAV tikslai ir priemonės Afganistane gali sulaukti dvejopo vertinimo. Kadenciją bebaigiantis Afganistano prezidentas Hamidas Karzai naująją B. Obamos strategiją įvertino teigiamai. Anot jo, šis planas ne tik tenkina afganų lūkesčius, bet ir viršija juos. Kita vertus, patys afganai strategijos paskelbimo išvakarėse JAV politiką vertino nevienareikšmiškai (http://www.democracynow.org/2009/3/26/afghans_urge_obama_to_send_aid). Vieni jų skatina B. Obamą išvesti JAV bei sąjungininkių kariuomenę kuo greičiau ar bent visus atliekamus veiksmus koordinuoti su vietine valdžia. Kiti ragina JAV daugiau dėmesio kreipti ne į karių skaičiaus didinimą, o į normalių gyvenimo ir pragyvenimo sąlygų gerinimą, pirmiausia užtikrinant bent jau elektros ir vandens tiekimą. Galima teigti, kad jei naujoji strategija sulauks tarptautinio palaikymo ir realių veiksmų, B. Obamai turėtų pavykti patenkinti pastarųjų afganų lūkesčius ir viltis pagerinti savo gyvenimo sąlygas. Kitu atveju gali būti suabejota JAV vykdoma politika ir gerais ketinimais, o tai leistų „Al Qaeda“ ir talibams patraukti žmones į savo pusę.
Kartu reiktų kelti ir kitą – esminį – klausimą: ar naujoji strategija pasieks svarbiausią tikslą – ar B. Obamai pavyks pažaboti talibų ekstremistus? O jei ne, ar bus pasistūmėta bent šiek tiek į priekį sprendžiant šį konfliktą?
Kaip jau minėta, naujoji strategija ypač didelį dėmesį skiria Pakistanui ir jo vaidmeniui kovojant su ekstremistais. Ši šalis tampa svarbia JAV ir jos sąjungininkių sėkmės laiduotoja. Vis dėlto reikėtų prisiminti ir tai, kad nuo 2001 metų amerikiečiai jau yra pervedę Pakistano valdžiai 10 mlrd. dolerių, tačiau padėtis nepagerėjo, priešingai, net pablogėjo: išpuolių daugėja tiek Afganistane, tiek Pakistane, o 2008 metai Afganistane pareikalavo daugiausia JAV karių aukų.
Optimistinių nuotaikų nesuteikia ir „New York Times“ žurnalistas bei knygos „Amžinasis karas“ autorius Dexteris Filkinsas. Viename straipsnių jis aprašo savo kelionę į Pakistano Chaibaro regioną, kur susitiko su vienu iš Talibano lyderių Haji Namdaru (jis netrukus po susitikimo su žurnalistu buvo nušautas asmens sargybinio), Šiaurės vakarų pasienio provincijos gubernatoriumi Owaisu Ahmedu Ghani bei vietinės genties seniūnu. Pakalbėjęs su jais, autorius iškėlė klausimą: kieno sąjungininkas yra Pakistanas? Anot D. Filkinso, Talibano lyderiai ir vietos valdžia sudarė neoficialų susitarimą, kurio esminis principas toks: talibų kovotojai nesiveržia į Pakistano vidų, o valdžia ir kariuomenė žiūri pro pirštus į tai, kokių veiksmų talibai imasi prieš Afganistane esančias JAV ir NATO pajėgas. Kitaip sakant, taika savoje šalyje buvo iškeista į didelius neramumus kaimynystėje. Dar daugiau, dalis JAV lėšų, skirtų Pakistano, kaip sąjungininko, rėmimui, tenka tiems patiems talibams. Vienas D. Filkinso kalbintas pašnekovas, ėjęs aukštas pareigas Pakistano vyriausybėje, paaiškino esminę šios šalies strategiją šiuo klausimu: „Palaikyti talibus Pakistanui yra lengviausias būdas gauti iš JAV paramą, be kurios šalis žlugtų. Mes negalime sau leisti nugalėti Talibano.“
(http://www.nytimes.com/2008/09/07/magazine/07pakistan-t.html?pagewanted=1)
Apibendrinant galima teigti, kad Afganistanas ir toliau lieka opi problema tiek JAV, tiek NATO, tiek apskritai Vakarams. Jei pažvelgtume į istoriją, pamatytume, jog dar nė vienai šaliai nepavyko laimėti karo su Afganistanu. Ar pavyks tą padaryti B. Obamai ir ar pasiteisins jo naujoji strategija Afganistane ir Pakistane, kol kas neaišku.
Stanislovas Stasiulis