„Turime būti pasirengę bent jau šiai žiemai, nes nėra jokių ženklų, kad Rusija atsisakytų savo tikslo perimti Ukrainos kontrolę“, – interviu pareiškė jis.
„Karas Ukrainoje artėja prie lemiamo momento, kai matome, kad Rusijos puolimas Donbase sustojo. Matome, kad ukrainiečiai sugebėjo duoti atkirtį, smogti atgal ir susigrąžinti dalį teritorijos“, – teigia jis.
Šiuo metu, jo nuomone, sunkiausia užduotis tenka Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, daugiau nei pusmetį besiginančioms nuo rusų armijos.
„Artėja žiema, ir žiema bus sunki mūšio lauke Ukrainoje. Žinome, kad Ukrainos kariuomenės dydis dabar yra maždaug tris kartus didesnis nei praėjusią žiemą. Jiems skubiai reikia daugiau žieminių uniformų, generatorių, kurie sukurtų elektrą, šilumą, taip pat, žinoma, palapinių ir kitų dalykų, galinčių padėti jiems išgyventi žiemą“, – pabrėžia J. Stoltenbergas.
Jo teigimu, NATO bendradarbiauja su gynybos pramone ir ieško būdų, kaip padidinti ginklų gamybą, kad būtų geriau patenkinti Ukrainos poreikiai ir papildyti sąjungininkų, kurie aprūpina šalį įvairiais ginklais ir gynybos sistemomis, arsenalai.
„Matėme, kad per COVID krizę pramonė sugebėjo padidinti vakcinų gamybą, o dabar mums reikia tam tikru mastu taikyti tą patį metodą; greitai padidinti ginklų ir šaudmenų gamybą“, – teigia jis.
Tuomet NATO vadovas kreipėsi į Vakarus, susiduriančius su infliacija bei aukštomis energijos kainomis, ir pabrėžė, kad paramos Ukrainai nutraukimo kaina dabar būtų per didelė.
„Suprantu, kad daugelis žmonių yra nusivylę ir iš tikrųjų jaučia skausmą NATO šalyse dėl didėjančių energijos kainų, pragyvenimo išlaidų. Tačiau kartu turime prisiminti, kad kaina, kurią mokame, matuojama pinigais, JAV doleriais, svarais ar eurais, o kaina, kurią moka ukrainiečiai, matuojama kasdien prarandamomis gyvybėmis“, – sako jis.
„Jei prezidentas Putinas laimės Ukrainoje, pasaulis taps pavojingesnis. Tada jis pamatys, kad jam neatlyginama, kad jis gali taip elgtis naudodamas brutalią karinę jėgą, įsiverždamas į kaimyninę šalį, šiurkščiai pažeisdamas tarptautines taisykles ir puldamas nekaltus civilius gyventojus“, – įspėja J. Stoltenbergas.
Plataus masto karą prieš Ukrainą Rusija pradėjo vasario 24-ąją. Kremlius savo kruviną agresiją Ukrainoje atsisako vadinti tikruoju vardu ir nuo pat karo pradžios teigia, kad vykdo „specialiąją karinę operaciją“, kurios tikslas, be kita ko, yra „denacifikuoti“ ir „demilitarizuoti“ Ukrainą.
Rusų kariuomenė nuo pat karo pradžios taikosi ne tik į karinę, bet ir į civilinę infrastruktūrą, dėl rusų agresijos žuvo ar namų neteko daugybė ukrainiečių. Ukrainos Vidaus reikalų ministerija praėjusią savaitę pranešė, kad nuo rusų apšaudymų Ukrainoje žuvo mažiausiai septyni tūkstančiai civilių.
Reaguodamos į Rusijos agresiją Vakarų šalys nutraukia bendradarbiavimą su Rusija ir įveda jai sankcijas.
