J. Stoltenbergas turi susitikti su prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu, kuris perspėjo, kad Turkija nepritars abiejų šalių narystei, kol „nebus ištesėti duoti pažadai“.
Gegužę Švedija ir Suomija drauge pateikė paraiškas įstoti į NATO, po Rusijos invazijos į Ukrainą nutarusios atsisakyti ilgametės nesijungimo prie karinių blokų politikos.
Šiaurės šalys tikėjosi, kad įstojimo procesas truks neilgai, tačiau Turkija jį užvilkino, ėmusi prieštarauti jų narystei.
Turkija jau seniai kaltina šias dvi šalis, ypač Švediją, teikiant prieglobstį kurdų kovotojams iš uždraustos Kurdistano darbininkų partijos (PKK).
Birželį trys šalys pasiekė susitarimą, į kurį įtraukė nuostatų dėl, be kita ko, ekstradicijos ir dalijimosi informacija, atvėrusį kelią NATO oficialiai pakviesti Švediją ir Suomiją įstoti į Aljansą.
J. Stoltenbergas trečiadienį pranešė apie planus apsilankyti Turkijoje ir gyrė Stokholmo ir Helsinkio „glaudžius ryšius“ su Ankara „visais lygmenimis“.
Jis sakė: „Artimiausiu metu pats vyksiu į Stambulą susitikti su prezidentu Erdoganu.“
Naujasis Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas irgi ketina surengti vizitą į Turkiją artimiausiomis dienomis.
Turkijos pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga, sakė, kad pastarasis vizitas greičiausiai įvyks lapkričio 8 dieną.
U. Kristerssono atstovė spaudai negalėjo patvirtinti datos.
„Dirbame prie to“, – sakė ji.
Šią savaitę per pokalbį telefonu su Švedijos premjeru R. T. Erdoganas sakė, kad Turkija „yra pasirengusi plėtoti dvišalius santykius su Švedijos vyriausybe visose srityse“.
Stojimas į NATO yra naujosios Švedijos dešiniųjų vyriausybės prioritetas.
