Egzistuoja „absoliuti tikimybė“, kad Rusijos ir Ukrainos karas tęsis mėnesius ar metus, ketvirtadienį pareiškė NATO generalinis sekretorius, rašo „Anadolu Agency“.
J. Stoltenbergas aiškino, kad NATO sąjungininkai rengiasi teikti paramą Ukrainai „ilgą laiką“, nes „yra tikimybė, kad šis karas tęsis mėnesius ir metus“.
Jis pabrėžė, kad, be karinės paramos teikimo, NATO šalys toliau darys diplomatinį ir ekonominį spaudimą Rusijai ir Vladimirui Putinui, nes būtent jis, kaip teigė J. Stoltenbergas, pradėjo karą ir gali jį užbaigti.
Stoltenbergas: Suomija ir Švedija „gana greitai“ gali prisijungti prie NATO
NATO generalinis sekretorius J. Stoltenbergas ketvirtadienį taip pat nurodė, kad Suomija ir Švedija būtų sutiktos išskėstomis rankomis ir galėtų gana greitai tapti jos narėmis, jeigu nuspręstų jungtis prie 30 šalių gynybinės organizacijos.
J. Stoltenbergo pareiškimas nuskambėjo Suomijos ir Švedijos gyventojams vis labiau pritariant narystei NATO po to, kai Rusija pradėjo karą Ukrainoje. Remiantis abiejų šalių žiniasklaidos pranešimais, abi šalys galėtų pateikti narystės prašymus jau gegužės viduryje.
„Tai yra jų sprendimas, – sakė J. Stoltenbergas. – Bet jeigu Suomija ir Švedija nuspręs pateikti prašymus, jos bus šiltai sutiktos ir, aš tikiuosi, kad šis procesas įvyks greitai.“
NATO vadovas nepateikė tikslaus termino, tačiau nurodė, kad dar iki formalaus prisijungimo prie Aljanso abi šalys galėtų tikėtis tam tikros apsaugos, jei Rusija bandytų jas įbauginti, nuo tada, kai pateiks prašymą narystei.
J. Stoltenbergas sakė esąs „įsitikinęs, jog esama būdų pereiti šį tarpinį laikotarpį, kad būtų pakankamai paranku ir tiktų tiek Suomijai, tiek Švedijai“.
NATO kolektyvinė saugumo garantija užtikrina, kad visos šalys narės turi ateiti į pagalbą, jeigu užpuolama bent viena sąjungininkė. J. Stoltenbergas pridūrė, kad daugelis NATO sąjungininkų pažadėjo suteikti ir suteikė Ukrainai karinės paramos už mažiausiai 8 mlrd. JAV dolerių (7,6 mlr. eurų).
Prieš Rusijai pradėjus karą Ukrainoje jos prezidentas Vladimiras Putinas pareikalavo, kad NATO nutrauktų savo plėtrą ir atitrauktų savo pajėgas nuo Rusijos sienų. Todėl kaimyninės Suomijos ir Švedijos stojimo į gynybinį aljansą perspektyva Maskvos veikiausiai nedžiugina.
Suomija yra turėjusi ne vieną konfliktą su Rusija, su kuria turi bendrą 1340 km sieną. Suomiai daug šimtmečių, net ir būdami Švedijos Karalystės dalimi, kariavo dešimtis karų su savo rytine kaimyne, įskaitant du nepriklausomos Suomijos karus su Sovietų Sąjunga 1939–1940 ir 1941–1944 metais.
Tačiau po karo Suomija palaikė pragmatiškus politinius ir ekonominius ryšius su Maskva, išlikdama kariniu požiūriu neutraliu buferiu tarp Rytų ir Vakarų.
Švedija daugiau nei 200 metų vengė stoti į karinius aljansus, pasirinkdama taikos kelią po šimtmečių karų su savo kaimynėmis.
Abi šalys faktiškai atsisakė neutralumo pozicijos 1995 metais įstodamos į Europos Sąjungą ir pradėjusios aktyviau bendradarbiauti su Aljansu. Visgi dauguma Suomijos ir Švedijos gyventojų pasisakydavo prieš visavertę narystę gynybiniame bloke, ir ši padėtis pasikeitė tik Rusijai įsiveržus į Ukrainą.
