Buvęs Norvegijos premjeras leidiniui „Guardian“ pažymėjo, kad per savo 30 metų trunkančią politiko karjerą jis dar nebuvo susidūręs su pavojingesne situacija.
„Ji yra daug labiau nenuspėjama ir sudėtinga, nes mes susidūrėme vienu metu su daugeliu iššūkiu, – pareiškė jis savo interviu vizito Estijoje metu. – Mes turime reikalų su masinio naikinimo ginklų platinimu Šiaurės Korėjoje, su teroristai, nestabilumu ir labiau atžagaria Rusija. Pasaulis pasidarė pavojingesnis“.
Pavojus Baltijos šalims
Estija, Latvija ir Lietuva – trys Baltijos valstybės patiria nerimą dėl 2014-aisiais Rusijos aneksuoto Krymo pusiasalio, rašoma leidinyje. Šie veiksmai išprovokavo staigų santykių tarp Vakarų ir Rusijos atšalimą, ir iki šiol jų nepavyksta atstatyti.
NATO aljansas į regioną išsiuntė keturis tarptautinius batalionus ir kelis naikintuvus, kad galėtų sekti galimas Rusijos provokacijas. Ši aljansą apkaltino „vykdant agresyvią operaciją“, o rugsėjį rengiasi bendroms su Baltarusija didelio masto karinėms pratyboms.
Rusija nuolat tikina, kad kariniuose mokymuose, kurie vyksta kas ketverius metus, dalyvaus ne daugiau nei 13 tūkst. karių. Tačiau kai kurios NATO ir šalys ir Ukraina abejoja, kad tai tikslūs skaičiai, ir mano, kad realiai dalyvių skaičius gali būti ir dešimteriopai didesnis.
„Rusija pareiškė, kad šiose pratybose dalyvaus mažiau nei 13 tūkst. karių. Jie pranešė apie tai NATO ir Rusijos tarybos susitikime prieš kelias savaites, – pareiškė J. Stoltenbergas. – Tai buvo naudinga, tačiau tuo pat metu mes pamatėme, kaip Rusija pareiškė, kad jos mokymuose dalyvaus mažiau nei 13 tūkst. karių, o iš tiesų viskas vyksta kitaip. Mes tai stebėjome jau „Zapad-2009“ ir „Zapad-2013“ metu: juose dalyvavo daug daugiau karių“.
Šiaurės Korėjos grėsmė
J. Stoltenbergas taip pat nurodė į augančią Šiaurės Korėjos grėsmę, kuri užsiima savo branduolinio potencialo vystymu ir kuri apsikeičia su Donaldu Trumpu provokaciniais pareiškimais. Būdamas Estijoje, J. Stoltenbergas atsargiai vertino klausimą, ar jis palaiko D. Trumpo grasinimą Šiaurės Korėją „užgriūti ugnimi ir pykčiu“.
„Jeigu aš pradėčiau kalbėti apie potencialius karinius variantus, aš tik padidinčiau situacijos neapibrėžtumą ir sudėtingumą, todėl aš laikau savo pareiga to nedaryti, – pareiškė jis. – Aš palaikysiu bandymus surasti politinį, diplomatinį sprendimą“.
Jis pažymėjo, kad dabartinis prioritetas yra surasti „politinio krizės sureguliavimo“ būdą.
„Tuo pat metu aš puikiai suprantu ir palaikau tą karinį signalą, kurį regione siunčią Pietų Korėja ir tam tikra prasme Japonija, nes jie turi teisę gintis. Jie turi teisę reaguoti, jeigu jie mato itin agresyvius veiksmus. Aš taip pat palaikau amerikiečių ginkluotės ir pajėgų dalyvavimo auginimą Pietų Korėjoje“.
