Pernai NATO susitikimą supurtė JAV prezidento Donaldo Trumpo reikalavimai Europos šalims didinti išlaidas gynybai, bet 2019-ųjų susitikimo provokatorius yra Prancūzijos lyderis Emmanuelis Macronas.
Prancūzų prezidentas antradienį paragino atnaujinti strateginį dialogą su Rusija ir pareikalavo, kad Turkija pasiaiškintų dėl savo surengto ir Sirijos sukilėlių, kuriuos Paryžius laiko ekstremistais, remiamo kurdų puolimo, taip pat – dėl sprendimo nusipirkti rusiškų oro erdvės gynybos sistemų S-400.
NATO šalių lyderiai antradienį dalyvavo susitikimuose įvairiose grupėse, o vakare vakarieniavo su karaliene Elizabeth II Bakingamo rūmuose, bet E. Macronas atsisakė atsiimti savo kaltinimą, kad Aljanso strategiją yra ištikusi „smegenų mirtis“, o D. Trumpas toliau kartojo, kad kai kurios narės vis dar yra „skolininkės“.
Šie ginčai sukėlė įtampą prieš antrą ir paskutinę viršūnių susitikimo dieną, nors NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas vylėsi vienybės pademonstravimo „labiausiai pavykusio karinio aljanso per visą istoriją“ 70-ųjų metinių proga. Taip pat tikėtasi, kad Vakarai pademonstruos galintys atremti Rusijos ir Kinijos iššūkius.
NATO lyderiai trečiadienį rinksis golfo kurorto viešbutyje netoli Votfordo į šiaurę nuo Londono. Po trijų valandų darbo sesijos planuojamas pareiškimas, o Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas paragins saugoti vienybę.
„Praėjus 70-čiai metų mūsų įsipareigojimas NATO ir didžiuliam solidarumo skydui, kuris dabar gina 29 šalis ir beveik milijardą žmonių, yra nepajudinamas“, – turi pasakyti B. Johnsonas.
„Jei NATO turi devizą, tai jis yra „Vienas už visus ir visi už vieną“, – sakoma jo planuojamoje kalboje, kurią citavo Dauningo gatvė.
„Smegenų mirtis“
Pastarosiomis savaitėmis E. Macronas bandė iš esmės keisti darbotvarkę pareikalaudamas Aljanso strateginės krypties persvarstymo ir pareiškė, kad NATO yra ištikusi „smegenų mirtis“.
Tačiau D. Trumpas, kuris atvyko į Londoną girdamasis, jog privertė NATO nares padidinti išlaidas gynybai, antradienį skaudžiai smogė atgal ir pareiškė, jog Prancūzijos vadovo kritika yra labai įžeidžiama.
„Galvoju, kad tai labai įžeidžiama“, – sakė D. Trumpas apie Prancūzijos prezidento komentarus, kuriuos taip pat pavadino „labai, labai bjauriu pareiškimu 28 šalims“.
„Niekam NATO nereikia labiau nei Prancūzijai, – perspėjo jis. – Jiems labai pavojinga daryti tokį pareiškimą.“
Vėliau per bendrą pasirodymą su E. Macronu D. Trumpas sušvelnino toną, bet Prancūzijos lyderis laikėsi savo pozicijos – ir formuluočių.
E. Macronas taip pat apkaltino Turkiją bendradarbiaujant su ekstremistais.
„Bendras priešas šiandien yra teroristinės grupuotės... ir apgailestauju sakydamas, kad mes, [sėdintys] aplink stalą, nevienodai apibrėžiame terorizmą“, – pareiškė jis.
Prancūzijos prezidentas pažymėjo, kad Turkijos pajėgos atakavo kurdų pajėgas, rėmusias sąjungininkes kovoje su „Islamo valstybe“ (IS) Sirijoje, ir apkaltino Ankarą dirbant su „IS įgaliotiniais“.
E. Macronas ir Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas vėliau akis į akį susitiko per keturšalį susitikimą, kuriame taip pat dalyvavo Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir B. Johnsonas.
A. Merkel sakė, kad po susitikimo jaučia „santykinį optimizmą“, bet E. Macronas perspėjo, kad „gauti ne visi paaiškinimai ir išspręsti ne visi neaiškumai“.
R. T. Erdoganas pagrasino, kad nepritars Baltijos šalių ir Lenkijos gynybos planams, jei sąjungininkės nepradės laikyti kurdų grupuočių, nugalėjusių IS Sirijoje, „teroristais“.
„Visko nesumoka“
D. Trumpas gynė J. Stoltenbergo darbą spaudžiant sąjungininkes didinti išlaidas gynybai, bet pakartojo senus savo skundus.
„Kai atėjau, pykau ant NATO, o dabar esu surinkęs 130 mlrd. dolerių (117,9 mlrd. eurų)", – sakė D. Trumpas, turėdamas galvoje sumą, kurią, pasak J. Stoltenbergo, Kanada ir sąjungininkės Europoje papildomai skirs gynybai.
„Ir vis dėlto dar turite daug skolininkių – žinot, vadinu jas skolininkėmis, nes jos visko nesumoka“, – sakė Amerikos prezidentas.
Tik devynios iš 29 NATO narių gynybai skiria 2 proc. savo bendrojo vidaus produkto, kaip buvo sutarta per 2014 metų viršūnių susitikimą.
Kaip nepakankamai sumokančią D. Trumpas paminėjo Vokietiją, kuri gynybai skiria 1–1,3 proc. BVP.
Kas toliau?
Klausimų, kuriuos reikia aptarti per viršūnių susitikimą, nėra daug; planuojama tik viena trijų valandų sesija, per kurią lyderiai turi pasirašyti virtinę NATO užsienio reikalų ir gynybos ministrų jau priimtų sprendimų.
Tarp jų yra sprendimas pripažinti kosmosą nauja NATO operacijų erdve greta sausumos, jūrų, oro ir kibernetinės erdvių. Taip pat pirmą kartą turi būti pripažinti Kinijos iškilimo metami „iššūkiai“.
„Dabar pripažinome, kad Kinijos iškilimas sukelia saugumo padarinių visoms sąjungininkėms“, – sakė J. Stoltenbergas.
Ilgesniuoju laikotarpiu reikšmingesnės gali būti E. Macrono komentarų, kuriuose jis skundėsi, kad per NATO derybas per daug kalbama apie pinigus ir per mažai – apie strateginius prioritetus, pasekmės.
Reaguodama Vokietija pasiūlė įkurti ekspertų komisiją aiškintis, kaip NATO galėtų veiksmingiau spręsti politinius klausimus, ir lyderiai turėtų tam pritarti.