Anot britų generolo, Maskva turi grėsmingų ir agresyvių kėslų ne tik Ukrainoje, tačiau ir Baltijos šalių atžvilgiu. Siekiant atremti Rusijos puolimą, kuris neišvengiamai išprovokuos konflikto eskalaciją ir apsikeitimą branduoliniais smūgiais, NATO būtina skubiai didinti savo karių skaičių Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. R. Shirreffas mano, kad NATO silpnumu įsitikinusi Maskva kaip pretekstu pasinaudos rusakalbių mažumų teisių tariamais pažeidimais Baltijos šalyse.
Pagal knygoje aprašomą scenarijų, jau kitais metais Rusija iš pradžių užims Ukrainą, taip užsitikrindama prieigą prie Krymo, o tuomet užpuls tris Baltijos respublikas – NATO šalis.
„Prezidentą Vladimirą Putiną mes turime vertinti pagal jo darbus, o ne žodžius, – pasakojo atsistatydinęs generolas BBC radijui. – Jis užpuolė Gruziją, užpuolė Krymą, užpuolė Ukrainą. Jis panaudojo jėga ir išsisuko“.
„Neturėkite jokių iliuzijų – Rusijoje branduolinio ginklo panaudojimas yra neatsiejamas nuo Maskvos karo strategijos,“ – teigė buvęs NATO aukšto rango karininkas. Rusija pirmoji, dar 1993-iais, atsisakė susitarimo nenaudoti branduolinio ginklo.
Scenarijus, pagal kurį Rusija ir NATO įsivels į branduolinį karą dėl pirmosios išpuolio Baltijos valstybėse anksčiau šiais metais buvo pristatytas BBC dokumentiniame filme.
R. Shirreffas savo laiku buvo žinomas, kaip vienas iš ryškiausių „vanagų“ NATO vadavietėje. Dalyvavo Persų įlankos karuose. 2014-ais jis paliko užimamą postą Europoje ir užsiėmė literatūra – būtent jo naujoji knyga „Karas su Rusija: 2017“ yra skirta hipotetiniam Briuselio ir Maskvos konfliktui.