Naujosios skrydžiams į Mėnulį skirtos raketos startas dėl techninių nesklandumų, susijusių su didžiule nešančiąja raketa „Space Launch System“ (SLS), įskaitant kuro pratekėjimą, anksčiau buvo dukart atidėtas.
„[Rugsėjo] 23 dieną nuo 6 val. 47 min. bus 80 minučių langas, o 27-ąją nuo 11 val. 37 min. bus 70 minučių langas“, – sakė J. Free reporteriams.
Datos buvo pasirinktos taip, kad nebūtų trukdoma misijai, pavadintai „Dvigubo asteroido nukreipimo bandymas“ (Double Asteroid Redirection Test, DART), kurios metu zondas rugsėjo 26 dieną turėtų atsitrenkti į asteroidą.
NASA misijos „Artemis 1“ bandomasis skrydis vyks be įgulos. Tai bus pirmasis daugiau nei dešimtmetį kurtos galingiausios pasaulyje nešančiosios raketos SLS paleidimas.
Jeigu bandomasis skrydis galiausiai startuos, prie raketos pritvirtinta kapsulė „Orion“ išskris be įgulos ir kapsulė per 37 dienas truksiantį skrydį skries aplink Mėnulį maždaug 100 km atstumu nuo jo. Astronautų vietas užims trys manekenai, padėsiantys patikrinti įvairius skrydžio parametrus.
Ta pati kapsulė „Orion“ turės į Mėnulį nuskraidinti ir astronautus, įskaitant pirmąją moterį ir pirmąjį tamsiaodį astronautą, kurie vaikščios Mėnulio paviršiumi. Bet tai įvyks ne anksčiau nei 2025 metais.
Žmonės pastarąjį kartą nutūpė ant Mėnulio paviršiaus 1972 metais, vykdant amerikiečių programą „Apollo“. Abi programos yra pavadintos senovės graikų dievų dvynių – Apolono ir Artemidės – vardais.
Pagal naują programą „Artemis“ NASA nori įsteigti Žemės palydove ilgalaikę bazę ir iškelti į jo orbitą kosmoso stotį, siekdama išbandyti naujas technologijas, turinčias paruošti dirvą pilotuojamoms misijoms į Marsą.
