Nesutarimai dėl narystės NATO gali atvesti Ukrainą iki pirmalaikių rinkimų, skelbia „Eurasia Daily Monitor“.
Ukrainos opozicija nuo sausio pabaigos blokavo parlamento darbą reikalaudama, kad narystės aljanse klausimas būtų sprendžiamas referendume. „Regionų partija“ bei „Komunistų partija“ teigia esančios tikros, jog ukrainiečiai balsuotų prieš prisijungimą prie NATO. Jie teigia, kad narystę aljanse paremtų ne daugiau kaip ketvirtadalis visų piliečių, todėl referendumas bent keliems metams atidėtų integraciją į Šiaurės Atlanto gynybinę erdvę. Valdančioji prezidento Viktoro Juščenkos „Mūsų Ukrainos“ bei „Julijos Timošenko bloko“ koalicija priešinasi idėjai rengti referendumą. Tokia aklavietė gali atvesti prie dar vienų pirmalaikių rinkimų, o kai kurios didžiosios politinės partijos jau pareiškė esančios jiems pasiruošusios.
Parlamento blokadą iššaukė bendras J. Timošenko, V. Juščenkos bei parlamento pirmininko Arsenijaus Jatseniuko laiškas NATO generaliniam sekretoriui Jaapui de Hoopui Scheferiui, kuriame išreiškiamas Kijevo pasirengimas pasirašyti „Narystės veiksmų planą“. Prašoma leisti narystės planą pasirašyti dar balandžio mėnesį vyksiančiame NATO viršūnių susitikime Bukarešte. Šis laiškas, rašytas sausio pradžioje, į viešumą iškilo tik tuomet, kai į Kijevą prieš porą savaičių atvyko JAV senatorius Richardas Lugaras. Opozicija iškart pasinaudojo galimybe sujaukti parlamento darbą.
Opozicija teigia, kad apie laišką, kuriame prašoma narystės NATO, ji sužinojo būtent iš JAV senatoriaus, o ne iš Vyriausybės. Opozicionieriai mano, kad laišką buvo bandoma nuslėpti nuo visuomenės, o pačia narystę aljanse Ukrainai bandoma prievarta primesti iš Vakarų.
Sausio 25 dieną, paskutinę parlamento darbo dieną prieš žiemos atostogas, opozicija blokavo įėjimą į posėdžių salę ir taip išreiškė savo pasipriešinimą „Narystės veiksmų plano“ pasirašymui. A. Jatseniukas, kuris parlamento pirmininku tapo vos gruodį, nežinojo kaip elgtis tokioje situacijoje ir pats parlamentas veikiau priminė visišką anarchiją. Opozicijos parlamentarai, kurių dauguma yra milijonieriai, buvo perspėti, kad dėl savo išsišokimų negaus atlyginimo.
Pirmininko nesugebėjimas spręsti krizės, įpylė dar daugiau benzino į beužsiliepsnojančią ugnį. Parlamentas turėjo atnaujinti darbą dar vasario 5 dieną, tačiau opozicionieriai pratęsė posėdžių salės blokadą. Opozicija reikalauja, kad A. Jetseniukas atsiimtų savo parašą, prašantį „Narystės veiksmų plano“ Ukrainai, nes esą pasirašyti tokiems prašymams jis negavo parlamento įgaliojimo. Be to, reikalaujama, jog parlamentas paskelbtų datą, kada skelbti referendumą dėl narystės NATO. Opozicija teigia, kad blokuos parlamento darbą tol, kol bus pritarta jos reikalavimams.
Aklavietė kai kuriuos parlamentarus jau privertė ne kartą prisiminti šalies Konstitucijos nuostatą, jog prezidentas turi teisę paleisti parlamentą, jei šis nedirba daugiau nei 30 dienų. Reikalavimą, kad parlamento paleisti negalima anksčiau nei po metų nuo praėjusių rinkimų, parlamentarų nuomone, galima apeiti.
Tiesa, į pirmalaikių rinkimų opozicija trokšta tikriausiai ne dėl savo nepritarimo narystei NATO. Buvusio premjero Viktoro Janukovičiaus „Ukrainos regionų partija“ niekada aktyviai nesipriešino šalies narystei aljanse ir 2003 metais netgi parėmė įstatymą, kuriame numatomas siekis prisijungti prie NATO. NATO veikiausiai tėra tik priežastis opozicionieriams išbandyti nestabilią bei nesutarimų draskomą valdančiąją daugumą. Kaip žinia, Ukrainos valdančioji koalicija parlamente turi vos 227 vietas iš 450, t.y. vos vienu balsu daugiau nei reikalauja paprastoji balsų dauguma.
J. Timošenko bei V. Juščenka priešinasi pirmalaikiams rinkimams. Premjerė suinteresuota status quo išlaikymu, nes pirmalaikiai rinkimai reikštų, kad ji rizikuoja prarasti vyriausybės vadovės postą V. Janukovičiaus naudai.
