Po ilgų bevaisių paieškų metų tyrėjai pagaliau aptiko taip ilgai ieškotus popierius name Bafale, Niujorko valstija. JAV valdžia kartu su Vašingtone esančiu Jungtinių Valstijų holokausto atminimo muziejumi aptiktą A. Rosenbergo dienoraštį formaliai pademonstruoti turėtų dar šią savaitę.
Pasak preliminarios analizės, dienoraštis atskleidžia naujas detales apie vidines machinacijas aukščiausio lygmens nacių vadovybėje ir metą iššūkį kai kurioms įsitvirtinusioms teorijoms apie šį laikotarpį. A. Rosenbergo dienoraščiai yra neįkainojamas langas į privatų tiek paties jo autoriaus, tiek kitų svarbiausių Trečiojo Reicho žmonių gyvenimus. Pats A. Rosenbergas buvo vienas iš tų nacių, kurie po karo buvo apkaltinti nusikaltimais prieš žmoniją ir pakarti po Niurnbergo teismo.
Pranešama, kad 400 puslapių dienoraščio apima laikotarpį nuo 1936 iki 1944 metų žiemos. Didžioji dalis teksto yra parašyta paties A. Rosenbergo rankas, dalis – nacių sekretorių. Jau dabar spėjama, kad istorikai galės ilgai aptarinėti šiuos raštus, kuriuose A. Rosenbergas aptarinėja tai, kaip suplanavo masinį žydų ir Rytų europiečių išnaikinimą. „Dokumentai bus itin reikšmingi nacių eros tyrinėjimams, įskaitant holokausto istoriją“, – teigiama Holokausto atminimo muziejaus pranešime.
Be to, pranešime teigiama: „Dalis turinio leidžia kitaip pažvelgti į dalį svarbių su Trečiojo Reicho politika susijusių problemų. Dienoraštis bus svarbus informacijos šaltinis istorikams ir iš dalies patvirtins, iš dalies paneigs jau turimą informaciją.“
Dienoraščiuose aprašyti A. Rosenbergo susitikimai su A. Hitleriu bei kitomis svarbiomis Reicho asmenybėmis, pavyzdžiui, Heinrichu Himmleriu ar Hermannu Goeringu. Juose aprašoma Reicho viršūnėje tvyravusi įtampa, pavyzdžiui, po to, kai Rudolfas Hessas 1941 metais išskrido į Didžiąją Britaniją. Dienoraščiuose A. Rosenbergas taip pat aprašo tai, kaip visoje Europoje organizavo meno ir kultūrinių vertybių vagysčių programą.
Minėti dienoraščiai buvo vieni iš pagrindinių įrodymų Niurnbergo teisme, vykusiame 1945 metų pabaigoje. Tačiau po teismo dienoraščiai paslaptingai dingo. Ilgą laiką buvo manyta, kad iš Vokietijos į Jungtines Valstijas juos išskraidino vienas iš prokurorų, Robertas Kempneris, kuris ketvirtajame dešimtmetyje pats pabėgo iš nacių Vokietijos ir tapo amerikiečiu.
Kai 1993 metais R. Kempneris mirė, tarp jo vaikų, buvusių sekretorių ir Holokausto muziejaus kilo teisinis ginčas dėl to, kam turėtų atitekti tėvo popieriai ir dokumentai, kuri truko beveik dešimtmetį. Kai tūkstančiai istorinių dokumentų buvo atgauti, pareigūnai aptiko, kad tarp jų truko nemenkos dokumentų dalies. Ir svarbiausia, kad tarp jų nebebuvo A. Rosenbergo dienoraščio.
Tačiau šiemet Holokausto muziejus, pasitelkęs slaptus agentus, ėmėsi dienoraščio paieškų ir rado juos pas buvusį R. Kempnerio sekretorių, kuris buvo pastebėtas atnešęs dokumentus vienam Bafale gyvenančiam mokslininkui.
