Šis draudimas taikomas ne tik „bedievėms“, bet ir krikščionių ar judėjų moterims. Musulmonų „islamo teisės interpretatorių“ sprendimas sukėlė daug diskusijų visuomenėje.
Aiškinama, kad daugelyje tarpkonfesinių santuokų „kyla sunkumų auklėjant vaikus vadovaujantis islamo tikėjimo mokymais ar skiepijant islamišką pasaulėžiūrą“.
„Juk daugiausiai būtent sutuoktinė, namų židinio saugotoja, motina ir vaikų auklėtoja, daro esminę įtaką savo vaisiui, skiepydama jam savo principus ir požiūrį. Taip, galimai, vaikas vardu ir išore bus panašus į tėvą, tačiau veiksmais ir esme savo – labiau į mamą. Tokių ateities karta vargu ar taps savo tėvų religijos sekėjais, kas ir nulemia jų dingimą, musulmoniškų šaknų išmirimą“, – pažymima ulemų tarybos išplatintame pranešime, kurį cituoja BBC.
Anot švento žodžio aiškintojų, būtent sutuoktinių tapatumas religiniais ir dvasiniais klausimais „yra svarbiausia jų bendro ir sėkmingo gyvenimo sąlyga“.
Ulemų tarybos išvadose teigiama, kad mergina „turi teisę ištekėti už musulmono tik tuo atveju, jeigu ji pripažįsta vienintelį Dievą, priima Jėzų ir Mahometą, kaip Dievo pasiuntinius ir yra pasirengusi sekti Šventojo Korano žodį“.
Dokumente nurodoma, kad yra įmanomos tarpkonfesinės santuokos išskirtiniais atvejais, tačiau tam reikia vietos muftijaus leidimo.
Vėliau paaiškėjo, kad ši fetva buvo priimta dar 2019-aisiais. „Pati fetva priimta, kad būtų pažymima, jog dabartinėmis sąlygomis būtent Rusijos Federacijoje mes to neskatiname ir tam nepritariame. Jeigu nuvyksite į Siriją, Egiptą ir taip toliau, – ten tarp vyrų-musulmonų tai nėra toks jau dažnai reiškinys, tačiau ir ne muziejinė retenybė“, – TASS aiškino ulemų tarybos atstovė Diliara Achmetova.
Kita Rusijos musulmonų organizacija – Dvasinė Rusijos musulmonų taryba – su tokiomis ulemų išvadomis nesutiko. „Mes gerbiame mūsų brolių ulemų taryboje sprendimą, tačiau daugiau, nei yra pasakyta Korane, pridurti negalime. Aukščiausiasis leidžia tuoktis su Šventojo Rašto žmonėmis (krikščionimis ir judėjais)“, – RIA Novosti aiškino organizacijos vadovas, muftijus Albiras Krganovas.
Tiesa, pastarasis priminė, kad islamo teisė draudžia musulmonės moters santuoką su kitą tikėjimą išpažįstančiu vyru, nes „vyras – šeimos galva, kuris atsako už šeimą prieš Kūrėją ir turi būti tikintis“.
Tatarstano ulemų tarybos sekretorius Rustamas Nurgalajevas taip pat pažymėjo, kad Rusijos musulmonų dvasinės tarybos sprendimai ne visada atspindi visų šalies musulmonų interesus. Jis paaiškino, kad šios tarybos sprendimai negalioja ten, kur „yra savo dvasinės kryptys ir kiti muftijai“.
Kritika tokiam Rusijos musulmonų dvasinės tarybos pareiškimui pasigirdo ir iš Kremliaus. Parlamento Šeimos, moterų ir vaikų tarybos pirmininko pavaduotoja Oksana Puškina „Govorit Moskva“ pažymėjo, kad toks sprendimas sukelia priešpriešą tarp Rusijos tautų.
O štai žydų bendruomenės atstovai nenustebo dėl tokio kolegų iš kitos religijos sprendimo. Maskvos sinagogos rabinas Isaakas Koganas „Daily Storm“ pažymėjo, kad „judėjų įstatyme irgi yra nuostata, kad žydai tuoktųsi su žydaitėmis ar tomis, kurios pasirinko mūsų tikėjimą“.
Stačiatikių bažnyčios atstovas Andrejus Kurajevas, dėl savo aršių pareiškimų sulaukęs netgi savo paties vadovybės nuobaudų, Rusijos žiniasklaidai aiškino, kad stačiatikių tikėjimo žmonės taip pat turėtų „atsargiai žiūrėti į tarpkonfesines santuokas“.
Kilus skandalui Rusijoje, ulemų tarybos atstovas Damiras Muchetdinovas išplatino pareiškimą, kuriame paaiškino, kad „Rusija yra pasaulietinė valstybė, todėl Ulemų tarybos sprendimas yra labiau bendruomeninis ir skirtas, pirmiausiai, musulmonams, siekiantiems laikytis religinių postulatų“.
