„Kažkodėl mus dar ankstyvoje (Rytų partnerystės programos) stadijoje ėmė kaltinti tuo, kad kaišiojame pagalius į ratus tam naudingam procesui ir kad spaudžiame šalis, įtrauktas į Rytų partnerystę, bei neleidžiame joms pasirašyti Asociacijos ir laisvosios prekybos zonos sutarties su Europos Sąjunga“, – antradienį sakė S.Lavrovas spaudos konferencijoje po susitikimo su kolega iš Baltarusijos Vladimiru Makėjumi.
„Tai labai nedora argumentacija, nors praktiškai kasdien skamba iš vienų ar kitų Europos pareigūnų lūpų“, – tęsė S.Lavrovas.
Anot jo, Maskvos pozicija yra ta, jog teisė pasirašyti atitinkamus dokumentus su ES ar jų nepasirašyti yra suverenus bet kokios Rytų partnerystės valstybės pasirinkimas.
„Vienintelis dalykas, kurį sakome, (yra tas): kadangi su dauguma ... (Rytų partnerystės) valstybių turime kokius nors susitarimus ekonominėje srityje, mes tiesiog draugiškai ... perspėjame dėl to, kad pasirinkimas pasikeitimo, ekonominių ryšių su Europos Sąjunga liberalizavimo naudai turės kokių nors pasekmių mūsų prekybai, nes mes norime apsaugoti savo rinką, savo pramonę, savo žemės ūkį pagal tas gaires, pagal kurias suderinome savo įstojimą į PPO (Pasaulinę prekybos organizaciją)“, – sakė jis.
Kad Maskva yra rimtai nusiteikusi įsikišti į Kijevo kelią 28 šalių Bendrijos link, ypač tapo aišku po paslaptingo Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus lapkričio 9 dienos vizito į Rusiją, kurio metu jis susitiko su šios šalies prezidentu Vladimiru Putinu.
Apie ką konkrečiai per šias slaptas derybas buvo kalbėta, kur jos vyko ir kiek truko, taip ir nepaaiškėjo, bet jos parodė, kad prabėgus dviem dešimtmečiams po Sovietų Sąjungos subyrėjimo Maskva vis dar turi svertų daryti įtaką Ukrainai.
Tačiau S. Lavrovas, užuot užsiminęs apie šį Ukrainos ir Rusijos lyderių susitikimą, atšovė, jog tai ES daro spaudimą Rytų partnerystės programos šalimis, siekdama priversti jas glaudžiau bendradarbiauti su ES.
„Jei jau lyginti mūsų, mano nuomone, garbingą ir draugišką poziciją su tuo, ką daro kai kurie Europos Sąjungos atstovai, tai turbūt iš tos pusės kaip tik daromas gana įžūlus spaudimas“, – pažymėjo ministras.
Rusijos diplomatijos vadovas taip pat pabrėžė, kad Briuselis „daro maždaug tokius pareiškimus: jūs privalote rinktis – arba atgal į tamsią praeitį, arba su mumis į šviesą ateitį“.
„Niekas niekada iš Europos Sąjungos neištarė tos frazės, su kuria mes pradedame dėstyti savo poziciją dėl Rytų partnerystės: „tai suverenus kiekvienos konkrečios valstybės pasirinkimas“. Nė vienas Europos pareigūnas tokios frazės neištarė. Jie sako: „Turite pasirinkti, bet pasirinkti Europos Sąjungos naudai“, – kalbėjo S.Lavrovas.
Ukraina ir ES per Vilniuje vyksiantį Bendrijos viršūnių susitikimą turėtų pasirašyti platų politinį ir prekybinį susitarimą, kuris būtų pirmasis žingsnis siekiant narystės bloke, tačiau tik su sąlyga, kad Kijevas įvykdys ES reikalavimus, tarp jų – ir dėl teisingos teismų sistemos.
Asociacijos sutarties su ES pasirašymas būtų skausmingas smūgis V.Putino viltims atgaivinti ryšius tarp buvusių sovietinių respublikų, ypač – per Muitų sąjungą, kurioje jau dalyvauja Baltarusija, Kazachstanas ir Rusija, bet ne Ukraina.
Maskva jau užsiminė apie galimas atsakomąsias ekonomines priemones uždrausdama populiaraus ukrainietiško šokolado „Roshen“, kurio prekės ženklas priklauso įtakingam verslininkui ir buvusiam ministrui, importą.
Pinigų stokojanti Ukraina, per kurią eina svarbus tranzitinis rusiškų gamtinių dujų kelias į Europą, taip pat gali sulaukti naujų konfliktų su Rusijos dujų gigante „Gazprom“.
„Gazprom“ jau buvo du kartus sutrikdęs tiekimą Ukrainai – 2006 metų sausį ir 2009 metų sausį. Tie žingsniai taip pat sukėlė grėsmę energijos išteklių tiekimui kai kurioms valstybėms centrinėje ir Vakarų Europoje, per patį žiemos šildymo sezono įkarštį.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
