Galima pavadinti ir mirties namais, nes ten buvo suteikta galimybė beviltiškiems ligoniams mirti garbingai: ne iš bado, ir ne šiukšlyne. Stebina apsilankiusių gydytojų pozicija ir priekaištai, juk galima buvo pasiaukoti ir paukoti, kaip tai darė Motina Terėzė.

Dieve,pasigailėk dvasios luošio,kuris žino ,kiek sidabrinių gaus....

tikiuosi, kad tuos tariamus pinigus žurnalistas panaudos labdarai. Dar norėčiau paklausti to žurnalisto kur jo pasiaukojantys šventi darbai. Gal tam žurnalistui reiktų pagyvent 20 metų Indijoj ir slaugyt ligonius ir vargšus, o vėliau už pasiaukojimą gal gaus Nobelio premiją. Kam jam dabar pavydėt Motinai Teresei. Kodėl rašo tik po mirties, kai apjuodintas žmogus negali apsiginti. Apie mirusi galima kalbėti tik gerai arba tylėti.

straipnis be pradzios ir pabaigos

kazino pralose.. :)) gerai gerai nejuokinga..

Kazkoks apgailetinas bandymas sumenkint tokio zmogaus atminti...

apgailėtinas straipsnis, užjaučiu tą žmogus kuris rašė, tai lyg dvasios ubagas..

nu jo visai musulmonai apnaglejo!

Jooo.Mirdama ji visus pinigus išsinešė su savimi...Stebuklas būtų jei iš suaukotų lėšų būtų pastatytos klinikos ir pasamdyti gydytojai 100 šalių,kuriose ji buvo su misija ...Kiek domėjausi,tai ji su vienuolėmis teikė sunkiai ir beviltiškai sergantiems ,slaugos paslaugas,pačios išsilaikė...Nebeliko nieko švento.

o kas trukdo gerb. žurnalistams užsisimti tokia veikla, kokią darė mot. Teresė ir parodyti pavyzdį, kaip geriau padaryti??? Juk Indijoj dar tebėra kastos ir mirštančių gatvėse dar daug..Pirmyn.