86 metų Pranciškus, penktadienį atvykęs su pirmuoju popiežiaus vizitu į šią Azijos valstybę, esančią tarp Kinijos ir Rusijos, buvo pasveikintas per oficialią sutikimo ceremoniją, kurios metu pro valstybinius rūmus pražygiavo metaliniais šarvais dėvintys mongolų raiteliai.
Popiežius, kuris mojavo miniai priešais didžiulę bronzinę Čingischano statulą, o grupė jaunų mongolų katalikų skandavo „Viva il Papa!“, ieško neutralaus sąjungininko jautriame regione, nes siekia pagerinti Vatikano santykius su abiem Mongolijos kaimynėmis.
Popiežius Pranciškus, pasveikintas prezidento Uchnos Churelsucho, kuris vilkėjo tradicinį rūbą, pavadino save draugystės piligrimu ir gyrė šalies dorybes, įskaitant jos „rankiotojus ir augintojus, gerbiančius subtilią ekosistemos pusiausvyrą“.
Pasak jo, Mongolijos šamanizmo ir budizmo tradicijos gyventi darnoje su gamta „gali svariai prisidėti prie skubių ir nebeatidėliotinų pastangų apsaugoti ir išsaugoti Žemės planetą“.
Pranciškus taip pat gyrė Mongoliją už religinę toleranciją, tačiau perspėjo, kad korupcija yra „utilitaristinio ir nesąžiningo mentaliteto vaisius, dėl kurio nuskurdo ištisos šalys“.
Pasak jo, religijos gali „apsaugoti nuo klastingos korupcijos grėsmės, kuri iš tikrųjų yra rimta grėsmė bet kurios žmonių bendruomenės vystymuisi“.
Pastaraisiais metais Mongoliją kamuoja korupcija ir aplinkos būklės blogėjimas: jos sostinėje oro kokybė yra viena blogiausių pasaulyje, o praėjusiais metais skandalas dėl pareigūnų lėšų iššvaistymo sukėlė gatvių protestus.
Be to, didžiuliams šalies teritorijos plotams dėl klimato kaitos, per didelio ganyklų skaičiaus ir kasybos gresia dykumėjimas.
Žinutė Kinijai
86 metų pontifiko kelionė, truksianti iki pirmadienio, į šią budistų daugumą turinčią šalį yra paramos gestas mažytei katalikų bendruomenei, kurią sudaro apie 1,4 tūkst. žmonių. Bet kartu tai – strateginis žingsnis siekiant pagerinti Vatikano ryšius su Mongolijos kaimyninėmis Kinija ir Rusija.
Pontifikas praskrido ir virš Kinijos oro erdvės bei, vadovaudamasis papročiu, nusiuntė telegramą kinų lyderiui Xi Jinpingui su linkėjimais jam ir Kinijos žmonėms.
„Užtikrindamas jus savo maldomis už tautos gerovę, šaukiuosi dieviškojo vienybės ir taikos palaiminimo“, – rašė jis.
Kinija pareiškė sieksianti stiprinti abipusį pasitikėjimą su Vatikanu po po šios žinutės.
„Kinija pasirengusi toliau bendradarbiauti su Vatikanu (...) siekiant konstruktyvaus dialogo, supratimo ir abipusio pasitikėjimo stiprinimo“, – per reguliarią spaudos konferenciją penktadienį sakė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Wang Wenbinas ir pridūrė, kad Pekinas skatins abiejų šalių santykių gerinimo procesą.
Ši kelionė – Pranciškaus antroji per metus į šį regioną po pernai rugsėjį įvykusio vizito į Kazachstaną – yra geopolitiškai strategiškai svarbi.
Manoma, kad tai paskatins trapią Mongolijos demokratiją ir gali padėti Bažnyčiai užmegzti ryšius su galingesnėmis kaimyninėmis šalimis.
„Tai akivaizdus Šventojo Sosto siekis pasirūpinti Vidurine Azija ir nepalikti jos Rusijai ar Kinijai“, – naujienų agentūrai AFP sakė katalikybės Azijoje tyrinėtojas Michelis Chambonas.
Šis vizitas – 43-oji Pranciškaus kelionė per jo, kaip Katalikų Bažnyčios vadovo, dešimtmetį – taip pat yra labai svarbus siekiant palikti galimybę geresniems Vatikano ryšiams su Pekinu ir Maskva, dar nepasiūliusioms popiežiui kvietimo.
„Tai būdas nepasiduoti, priminti jiems: „Aš esu čia!“ – sakė M. Chambonas. – Tai būdas nesėdėti Romoje ir nelaukti, kol kas nors įvyks, o pasinerti į įvykius.“
